Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kosovo nepriklausomybė neišvengiama, ir tai atitinka tiek albanų, tiek serbų ilgalaikius interesus (5)

Komentarai:

danius, 2008 03 12 13:14
Tikrasis totalitarizmas tai lietuvoje. Jei ne NATO tai būtume pati laimingiausia šalis. Ginklavimasis ir karai žmonių laimingais nedaro. Kiek atsimenu neturėjome jokių priešų, o dabar net ir Rusija tapo priešu.O kieno gi dėka, pabėgėlių iš lietuvos ir amerikonų dėka.

Danius, 2008 03 12 13:14
Afganistanas pirmas pripažino kosovo nepriklausomybę.O kaip gi kitaip geroino gamintojas pripažino geroino eksportuotoją.

Anonimas, 2008 01 30 20:06
Niekada nebuvo jokio kosovo. Kokia jie turi teise? Kas tas kosovas? Tai tik separatistiniai albanai, Europa tures tik dar viena beda, nusikalstamumas,kudikiu mirtingumas,reketas,emigracija,grobimai. Tai bus musulmoniska salis, kitaip sakant europietiska palestina

X, 2007 12 19 00:11
subjektyvi autoriaus nuomone, kuri niekuo neparemta isskyrus jo paties nusistatymus. Kiek buvo apklausta serbu, kas tie zmones - visiskai neaisku. Serbijoje naet ir Jugoslavijos laikais niekad tikslingai nebuvo stengiamasi pakelti rusu kalbos zinojima - ir kas is to? Klausinejama kryptingai, nieko kito ir negalima buvo isgirst

jausmas, 2007 12 17 09:00
jausmas, kad autorius pamate, ka norejo pamatyt, niekad nepatikesiu, kad serbams nerupi kosovas ir kad jo atsiskyrimas yra ju ilgalaikis interesas ir kad ju niekas nesieja su Rusija. Nesamone visiska. Beje, jeigu rusu maskvoje ar kur kitur paklaust, ar jiems reikia cecenijo, tai irgi psakys, kad jiems dzin, bet tai nereiskia, kad jos Rusijai nereikia.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras