Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Robert Skidelsky. Vladimiras de Golis?

2007 12 22

Didžiausias nusivylimas Vakarams, ypač Europai, postkomunistinėje eroje – nesugebėjimas užmegzti sėkmingus santykius su Rusija. Daugelis politikų tikėjosi, jog po problematiško perėjimo laikotarpio Rusija prisijungs prie JAV ir Europos strateginės bei ekonominės partnerystės, grįstos bendrais interesais ir vertybėmis.

Šiuo metu bendri interesai sumažėjo ir vertybės išsiskyrė. Atgyjanti  Rusija yra svarbiausia pasaulio revizionistinė galybė, atmetanti status quo, susiklosčiusi pasibaigus Šaltajam karui. Du supervalstybės elementai – branduolinis ginklas ir energetika – suteikia galimybes Rusijai tapti potencialia lydere tarp mažesnių, savo pozicija pasaulyje nepatenkintų valstybių. Pavyzdžiui, Rusijos-Kinijos ašis yra grįsta bendru pasipriešinimu JAV hegemonijai.

Vakarų įsitikinimas postkomunistinės Rusijos tolesne raida rėmėsi trimis klaidingomis prielaidomis. Pirma, dauguma Rusijos politinio elito atmetė požiūrį, jog imperijos žlugimas yra nepanaikinamas. Antra, JAV vienašališka politika sudaužė įsitikinimą, jog JAV tęs daugiašališkumo politiką. Trečia, Rusija netapo pakankamai ekonomiškai integruota į Vakarus, kaip buvo tikėtasi.

Roberto Skidelskio įsitikinimu, Vladimiro Putino pastangos sukurti „liberalią imperiją“ ar „suverenią demokratiją“ postsovietinėse valstybėse žlugs. Jo teigimu, Rusija neabejotinai bandys išlaikyti savo stiprią įtaką buvusiose sovietinėse teritorijose, tačiau ji privalės dalintis savo įtaka su kitais. ES, JAV ir Kinija siūlo buvusioms sovietinėms respublikoms galimybę su Rusija „balansuoti“. Tuo pačiu Rusija gali rasti naujų verslo traukos centrų Centrinėje Azijoje ar Rytų Azijoje, tačiau tai nebus „liberali demokratija“, bet bus pagrįsta abipusiu autokratų sutarimu.

Rusija taip pat netransformuos savo ekonomikos pagal anglosaksišką (anglo-amerikietišką) tradiciją, kadangi dėl praeities nesėkmių rusai bijosi anglosaksiškos ekonomikos modelių. Anot R. Skidelskio, bus galima pamatyti kompromisą tarp europietiško (N. Sarkozy stiliaus) kapitalizmo ir autoritarinio protekcionistinio modelio.

Teritoriniai ir ekonominiai imperijos imperatyvai toliau sudarys sunkumus Rusijai vystyti tokią politinę sistemą, kuri atitiktų vakarietiškas normas. Netgi ateityje išsiplėtus viduriniai klasei, nėra jokių garantijų, jog ji taps „liberali“ vakarietiškąja prasme. Taigi politinė Rusijos sistema toliau išliks autokratinė, išlaikanti demokratijos fasadą.

Sunku įsivaizduoti, jog Rusija pasiūlytų naują universalizmo formą, kaip buvo komunizmas. Rusijos politinis mesianizmas jau yra išsekęs.

Jei Rusijai nepavyks tapti nepriklausomu galios centru kaip konkurentei JAV (ir Kinijai), kokį tada ji vaidins vaidmenį? R. Skidelskis siūlo analogiją su Prancūzija. Per ilgą JAV-Didžiosios Britanijos hegemonijos periodą Paryžius buvo „neparankiu partneriu“ ir organizavo opoziciją amerikiečių karinei intervencijai į Iraką. Be to, buvęs Prancūzijos prezidentas Čarlis de Golis 1966 m. pasitraukė iš NATO karinio štabo. Prancūzija vienintelė Vakarų Europoje nepriklausomai kūrė savo branduolinį ginklą. Be to, Prancūzija bandė savarankiškai kurti savo „Rytų politiką“ su Rusija, bandydama formuoti ašį su Vokietija.

Prancūzija buvo labiausiai nenuolanki, teigdama, kad Europos interesai nėra identiški Amerikai. Kaip ir Š. de Golis, V. Putinas siekia apsaugoti savo šalį nuo pažeminimo ir sumušimo.

Pasak R. Skidelskio, Rusija, tapdama „neparankiu partneriu“,geriausiu atveju gali tikėtis suderinti nepriklausomybės troškimą ir šiuolaikinio pasaulio realijas.

Pagal http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras