Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Maskvai sekasi, bet nežinia, ar ilgai (3)

Kęstutis Girnius
2007 12 22

Rusijai ir jos prezidentui šįmet sekėsi. Smarkiai šoktelėjusios dujų ir naftos kainos skatino ūkio augimą, pripildė valstybės iždą, sudarė sąlygas ambicingai užsienio politikai, kuria stengiamasi pasaulį įtikinti Rusijos svarba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar stipriau įtvirtino centralizuotą šalies valdymą, apribojo gyventojų žmogaus ir politines teises, persekiojo politinius oponentus. Bet jo populiarumas tik augo. Akivaizdu, kad jis ketina savo rankose laikyti valdžios vadeles, net pasibaigus jo prezidentavimui kovo mėnesį.

Maskva nėra buvusi tokia agresyvi nuo tarybinių laikų. Vasario pradžioje Miuncheno saugumo konferencijoje V. Putinas išdrožė pamokslą apie Amerikos veidmainystę, pasaulio saugumui pavojų keliančią jos užsienio politiką, siekį primesti savo valią pasauliui.

Vėliau retorika dar paaštrėjo. Gegužės mėnesį jis netiesiogiai palygino Ameriką su nacių Vokietija, birželį pagrasino, kad Rusija nukreips savo raketas į taikinius Europoje, jei Vašingtonas neatsisakys planų Čekijoje ir Lenkijoje išdėstyti antiraketinį gynybos skydą.  

Rusija ėmėsi konkrečių veiksmų parodyti savo augančią karinę galią. Gaminamos naujos strateginės raketos, stengiamasi atnaujinti karo laivyną. Iki 2015 m. Rusija ketina skirti beveik 200 milijardus dolerių ginkluotosioms pajėgoms stiprinti.  

Vasarą Maskva atnaujino savo bombonešių skrydžius už šalies ribų. Lėktuvai priartėjo prie Norvegijos ir Didžiosios Britanijos oro erdvės bei Guamo salos Ramiajame vandenyne, kur yra svarbi Amerikos karinė bazė. Skrydžiai yra simboliniai, nes bombonešiai seni, lengvai numušami.

Lapkričio pabaigoje Rusija užšaldė savo dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje, o V. Putinas pareiškė, kad Rusija stiprins strateginių pajėgų kovinį pasirengimą tam, kad galėtų smogti atsakomąjį smūgį bet kuriam agresoriui.  

Į Rusijos taikiklį pateko ir Europos Sąjungos šalis. Maskva sustabdė Lenkijos mėsos produktų importą, gegužės pradžioje dėl paminklo tarybiniams kariams pašalinimo iš Talino centro Estijai taikė neoficialias ūkio sankcijas, suorganizavo Estijos kompiuterių tinklų puolimą, siekdama užkimšti serverius ir sutrikdyti šalies ūkio gyvenimą.  

Viršūnių susitikimas su Europos Sąjunga Samaroje neapsiėjo be įtampos. ES pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad Lenkijos, Lietuvos ir Estijos problemos yra Europos problemos, Rusija turi suprasti, jog ES yra pagrįsta solidarumo principais.

Neišsipildė lūkesčiai, kad Europos Sąjunga vieningai ir griežčiau reaguos į Kremliaus iššūkius. Maskva toliau sėkmingai vykdo „skaldyk ir valdyk“ politiką. Ne tik su lazda, bet ir su meduoliu.

Metų pradžioje Bulgarija, Slovakija ir Vengrija susitarė su Rusijos bendrovėmis dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, o lapkritį Olandijos dujų bendrovė „Gasunie“ pasirašė sutartį su „Gazprom“, įsipareigodama prisijungti prie dujotiekio po Baltijos jūra statymo ir įgydama devynis nuošimčius dujotiekio akcijų. Olandijos ministras pirmininkas palaimino sutartį, dalyvaudamas pasirašymo iškilmėse.  

Rusija savo rankose tvirtai laiko iniciatyvą. Ji veikia, Europos Sąjungos šalys reaguoja. Padėtis greitai nesikeis. Rusijos valdžia yra vieninga, o 27 Sąjungos narės turi atskirus savo interesus. Nėra ryžto priešintis Maskvos nedraugiškiems veiksmams.

Praėjus vos metams po buvusio Rusijos saugumiečio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo Londone ir Maskvai atsisakant išduoti įtariamąjį žudiką, Didžiosios Britanijos parlamento užsienio reikalų komisija paragino vyriausybę gerinti santykius su Rusija. Naujoji Lenkijos vyriausybė nebevetuos ES derybų su Maskva dėl naujos bendradarbiavimo sutarties.

Maskvai sekasi, bet nežinia, kiek ilgai. Jos ambicijos yra didesnės negu jos reali galia, jos agresyvi laikysena kelia nerimą. Tiesa, paklausa jos dujoms ir naftai tik didės.

Kitais metais Rusija laikysis santūriau, nes pagrindinis Kremliaus dėmesys bus nukreiptas į vidaus politiką, siekiant nustatyti, kiek galios turės naujasis prezidentas, veikiausiai Dmitrijus Medvedevas, ir kiek jos išsaugos V. Putinas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras