Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Irano vaidmuo Irake ir Afganistane nėra teigiamas (1)

Valentinas Mitė
2007 12 24

Iranas yra didžiausia pasaulyje šiitų valdoma valstybė. Be to, ši teokratinė valstybė siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Teherano tvirtinimai, kad branduolinė energetika reikalinga taikiems tikslams, gali įtikinti tik naivuolį. Juk Iranas turi vienas didžiausių naftos atsargas pasaulyje ir energijos trūkumu neturėtų per daug skųstis.

Geopolitiškai Iranas šiuo metu yra atsidūręs nepavydėtinoje padėtyje. Iš vienos pusės JAV kariauja kaimyniniame Afganistane, iš kitos pusės vyksta žiaurus karas Irake, kuriame Teheranas nors ir netiesiogiai, bet dalyvauja.

Prieš kelerius metus, Amerikai pradėjus abu šiuos karus, Teheranas, atrodo, išsigando ir buvo pasiryžęs pradėti derėtis su JAV, bet tuomet Vašingtonas jokio susidomėjimo derybomis nerodė. Šiuo metu abu karai Amerikai nesiseka, ir tai  teikia daug galimybių Teheranui daryti įtaką įvykiams regione.

Ypač artimus ryšius Teheranas palaiko su įtakingomis šiitų grupėmis Irake. Dar Sadamo Huseino valdymo laikais religiniai šiitų vadovai rasdavo prieglobstį Irane. Ir ne tik religiniai veikėjai. Iranas apginklavo ir parengė ginkluotas šiitų grupes, arba vadinamąją Badro armiją. Amerikai okupavus Iraką, tiek įtakingi Irako mulos, tiek ginkluotos grupuotės, kurios faktiškai yra ne kas kita, kaip religiniams autoritetams ištikimos armijos, plūstelėjo į Iraną. Iranas taip pat materialiai ir ideologiškai remia radikalią Moqtados al Sadro vadovaujamą Mehdi grupuotę, kuri nepasidalija įtakos su Badro brigadomis, tačiau Teheranui, atrodo, nelabai rūpi ginkluotų šiitų grupių vidaus nesutarimai.

Tai žinant reikėtų neužmiršti, kad apie 60 procentų Irako gyventojų yra arabai šiitai. Islamo pasaulyje, kur religinė priklausomybė turi didesnį svorį nei tautinė, tai yra labai reikšmingas ir įspūdingas skaičius.

Be to, dabartinis Irakas Irano musulmonams turi didžiulę simbolinę reikšmę. Du švenčiausi šiitų miestai – Nadžafas ir Karbala yra Irake ir piligrimų, o tarp jų ir Irano šnipų, keliaujančių į šias šventąsias vietas, srautas niekada, net karo metais, nenutrūko.

Tačiau kai sėkmė Irake nuo Amerikos nusisuko, pasikeitė ir Teherano pozicija. Kaip tik tuo metu, kai JAV patyrė vieną nesėkmę po kitos, Teheranas atnaujino savo branduolines programas ir pradėjo tiekti Irako šiitų grupuotėms modernius prieštankinius ginklus, galinčius sunaikinti Amerikos tankus bei kitą modernią šarvuotą techniką. Tai sukėlė Pentagono pasipiktinimą, bet buvo visiškai aišku, kad pasipiktinimu ir protestais problemos neišspręsi. Teheranas pajuto Amerikos silpnumą.

Amerikos diplomatai net kelis kartus susitiko su Irano pareigūnais ir, atrodo, buvo pasiektas susitarimas, kad Teheranas susilaikys nuo modernios technikos tiekimo Irako šiitams. Kurį laiką šiitų grupuočių atakų prieš Amerikos kariuomenę sumažėjo. Objektyviai žiūrint, Iranas nesuinteresuotas nestabiliu Iraku, tačiau taip pat jis niekaip nesusitaikys su faktu, kad kaimyninėje šalyje yra valstybės, kurią Teheranas laiko „didžiuoju šėtonu“, kariai. Iranas aiškiai siekia tapti Vidurio Rytų supervalstybe.

Šia savaitę Pentagono paskelbtas pranešimas atkreipia dėmesį, kad nors ginkluotos šiitų grupuotės naudoja mažiau modernios ginkluotės, pagamintos Irane, Sadro ir Badro grupuočių išpuoliai, ypač pietinėje Irako dalyje, nesiliauja. Niekas neabejoja, kad užtektų vieno Teherano žodžio, ir šiitai Irake išpuolius sustabdytų, bet kol kas Teheranas tokio nurodymo duoti nesiruošia.

Visai kitokia yra Irano politika Afganistano atžvilgiu. Nors Iranas ir nebuvo ypač laimingas, kad Amerika okupavo Afganistaną, bet tikrai nejautė didelių simpatijų Talibanui, kurį sudaro radikalūs musulmonai sunitai. Praktiškai niekada per visą Talibano valdymo laiką Teherano ir Kabulo santykiai nebuvo geri, todėl kalbėti, kad Iranas sukelia Amerikai rimtesnių problemų Afganistane, būtų neteisinga. Žinoma, Teheranas norėtų, kad padėtis Afganistane greičiau stabilizuotųsi ir iš kaimyninės valstybės būtų išvesta Vakarų kariuomenė. Tačiau tokių galingų ginkluotų grupių kaip Irake Iranas Afganistane neturi ir padėčiai šioje šalyje daro palyginti nedidelę įtaką.

Talibanas subrendo Pakistano religinėse sunitų mokyklose medresėse ir buvo globojamas Pakistano žvalgybų, o ne Irano. Tačiau Afganistane gyvena nors ir nedidelė, bet vis dėlto karinga šiitų mažuma. Panorėjęs Teheranas galėtų šiek tiek prisidėti prie padėties Afganistane destabilizavimo, tačiau kol kas tokie Irano siekiai nėra aiškiai išreikšti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras