Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Po Kosovo pripažinimo rusai žada grandininę reakciją

Aušra Radzevičiūtė
2007 12 27

Būsimasis Kosovo premjeras Hashimas Thaci tikina, kad kraštas jau pasirengęs nepriklausomybei ir pripažinimas yra tik laiko klausimas. Anot jo, jei JT Saugumo Taryba nesugebės priimti sprendimo dėl galutinio Kosovo statuso, šis tikslas bus pasiektas „glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais sąjungininkais“. Rusija perspėja, kad toks scenarijus sukels grandininę reakciją. Šios šalies Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Jurijus Balujevskis Rusijos NTV televizijai pareiškė: „Šiandieninė situacija Kosove – savotiška tiesos akimirka. Jei mes, grubiai tariant, peržengsim šį Rubikoną ir rytoj Kosovas gaus nepriklausomos valstybės statusą, aš prognozuoju, kad ši nepriklausomybė aidu atsilieps kituose regionuose, tarp jų ir artimiausiame mums užsienyje. Jūs puikiai suprantate, apie ką aš kalbu. Tai Abchazija, tai Pietų Osetija, tai Padnestrė.“

Iš tiesų Kosovo klausimas jau seniai linksniuojamas kaip galimas precedentas, kurį gali būti pasirengusi išnaudoti Rusija. Be jokios abejonės, Kosovo nepriklausomybės paskelbimas ir pripažinimas neduoda ramybės ir pačiose nepripažintose separatistinėse teritorijose. Sankt Peterburge vykusios konferencijos „Baltijos–Juodosios jūrų regionas: perspektyvos ir politinio bendradarbiavimo scenarijai“ Abchazijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Maksimas Gvindzija pareiškė, kad „Kosovo pripažinimą mes vertinsim kaip precedentą ir visais įmanomais būdais tai išnaudosime savo naudai”. Pasak abchazų diplomato, po tikrų karo veiksmų vadinamuosiuose „įšaldytuose“ konfliktuose Abchazijoje, Pietų Osetijoje ar Padnestrėje nebeįmanoma kalbėti apie jokį grįžimą prie status quo.

Abchazija nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbė 1992 metais. Kilo karinis konfliktas ir 1993 m. rugpjūtį su Rusijos kariuomenės pagalba gruzinai buvo išstumti iš šios teritorijos. Nuo 1994 m. Abchazijoje dislokuotos NVS kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos. Per karą Abchaziją buvo priversti palikti apie 200 tūkstančių gruzinų (iš viso Abchazijoje tuo metu gyveno 516 tūkst. gyventojų).

JAV Valstybės sekretorės pavaduotojas  Europos ir Eurazijos reikalams Matthew Bryza (Metju Braiza) ragina Maskvą nepulti pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, nes Kosovas – ne precedentas, o išskirtinis atvejis. „Universalaus precedento nebūna. Mūsų draugai rusai sako, kad Kosovo nepriklausomybė sukuria precedentą, bet mes sakome, kad pasaulyje toks principas neveikia. Visi konfliktai skirtingi“, – pareigūno žodžius cituoja BBC.

Ką šiuo klausimu mano Rusijos politikai ir politologai? Kodėl Rusijai reikia pripažinti Abchaziją, Pietų Osetiją ar Padnestrę:

  • kad pademonstruotų savo liaudžiai, jog nuo šiol naujoji Rusija savų nepalieka vienų, kaip nutiko su Serbija;

  • kad patyliukais praplėstų sienas ir prisijungtų naujas teritorijas;

  • kad parodytų Vakarams, jog nevalia nepaisyti Maskvos nuomonės?

Neseniai viešėdamas Abchazijoje Rusijos politinių tyrimų instituto direktorius, Maskvos valstybinio universiteto docentas, Federacinio Susirinkimo tarptautinio bendradarbiavimo ir visuomenės diplomatijos rūmų pirmininko pavaduotojas Sergejus Markovas pareiškė, kad didelį indėlį į Abchazijos pripažinimą įnešė ESBO ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, kurios po Rusijos parlamento rinkimų išsakė precedento neturinčius vertinimus.

„Mes suprantame, kad gali būti paskelbta Kosovo nepriklausomybė, Rusija gali pripažinti Abchaziją, Pietų Osetiją ir Padnestrę, galima griežta Gruzijos reakcija, tad būtina padaryti viską, kad būtų išsaugota taika“, – postringavo S. Markovas. Pasak jo, Kosovo ir Abchazijos atvejai labai panašūs ir jeigu yra koks skirtumas, tai jis greičiau liudija nepriklausomos Abchazijos, o ne Kosovo naudai.

„Mes manome, kad Abchazijos gyventojai – mūsų žmonės. Juridiškai jie Rusijos piliečiai, kataklizmų įmesti į karinį konfliktą. Mes neturime ne tik moralinės teisės jų išduoti – mes suprantame, kad būtų neracionalu ir kvaila išduoti saviškius. Šalis negali būti didi, jei ji nepalaiko saviškių”, – abchazus tikino S. Markovas. Jo teigimu, jei Kosovo nepriklausomybę pripažintų Estija, Latvija ir Lenkija, tai viena, tačiau jei tai padarys JAV ir Didžioji Britanija – visai kas kita. „Rusijai teks veikti vienareikšmiškai – Abchazijos pripažinimas taps tikrove“, – pareiškė Rusijos politinių tyrimų instituto direktorius.

Rusijos Mokslų akademijos Tarptautinio saugumo problemų instituto direktoriaus pavaduotojas, politinių mokslų daktaras Aleksejus Bogatūrovas tikina, kad Abchazija, kaip ir Kosovas, yra de facto nepriklausoma jau seniai ir jų formalus pripažinimas mažai ką pakeis. „NATO ir ES sustiprins eilinį forpostą Rytų kryptimi, o Rusija gaus dar vieną stimulą statyti sieną prieš šią ekspansiją. Paskui 5–7 metus (priklausomai nuo Europos dujų vartotojų ekonomiškumo) truks abipusės kritikos periodas ir politinės įtampos imitavimas. Tada vėl iškrova ir svajonės apie integraciją“, – prognozuoja A. Bogatūrovas. Ir priduria: „Ar protinga buvo griauti Serbiją? Žinoma, ne. Ir kvaila buvo leisti subyrėti Gruzijai: nors ir trapi, bet vientisa Gruzija galėjo būti kur kas naudingesnė Rusijai.“

Abchazijos užsienio reikalų ministras Sergejus Šamba Kaukazo demokratijos instituto surengtoje diskusijoje pareiškė: „savo nepriklausomą valstybę kursime nepaisydami to, bus ar nebus pripažintas Kosovas“. Savo ruožtu Abchazijos strateginių tyrimų centro direktorius Olegas Damenija mano, kad šiandien Rusijai visiškai nenaudinga pripažinti Abchazijos nepriklausomybę ir todėl nereikia puoselėti tuščių vilčių.

„Rusijos vadovybėje ir vykdomoje užsienio politikoje matyti užtektinai pragmatizmo ir racionalumo. Tai – ne emocijų valdoma devintojo dešimtmečio Rusijos vyriausybė“, – toje pačioje diskusijoje kalbėjo O. Damenija.

Abchazų skepticizmą palaiko ir rusiškas laikraštis „Izvestija“. Jo teigimu, Abchazija gali tikėtis nepriklausomybės nuo Gruzijos, bet ne nuo Rusijos.

„Nepriklausomi nuo Gruzijos, bet nuo Rusijos, atvirkščiai, netgi labai priklausomi. 90 proc. gyventojų prieš kelerius metus gavo Rusijos pilietybę, čia taip pat rinko deputatus į Valstybės Dūmą. Laimėjo kaip ir Rusijoje – „jedinorosai“, – rašo „Izvestija“. Anot leidinio, Abchazija nuo Rusijos priklausoma visose sferose: rusai rekonstravo geležinkelį ir paleido traukinį Maskva–Suchumis, sutaisė kelius ir pristatė prekybos centrų. Rusų turistai užplūdo tautiečių atnaujintas sanatorijas, poilsio namus, pusvelčiui supirkinėja nekilnojamąjį turtą, o oligarchai – nuo senų laikų neblogai išsilaikiusias stalinines vilas ant Juodosios jūros kranto.

Kaip susiklostys politinių šachmatų partija po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo ir pripažinimo, parodys laikas. Tačiau jau šiandien tarp Gruzijos ir Abchazijos verda nemenkos aistros.

Prisidengdama „taikdarių rotacija”, gruodžio viduryje Rusija į Abchaziją perkėlė 500 kariškių ir papildomos karinės technikos. Radijo stotis „Svoboda“ praneša, kad Tbilisis taikdarių rotaciją vadina neteisėta ir tikina, jog Rusija rengiasi didelei provokacijai Abchazijos teritorijoje. Negana to, gruodžio pradžioje Gruzijos užsienio reikalų ministras Gela Bežuašvili pareiškė, kad Abchazija neva minuojanti teritorijas administracinės sienos su Gruzija rajone.

Atmosferą kaitina ir artėjantys Gruzijos prezidento rinkimai. Gruzinai skundžiasi, kad „taikdariai“ trukdo jų tautiečiams Galio rajone laisvai judėti ir užsiregistruoti rinkimų apylinkėse. Net buvo pasigirdę žinių, jog Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas planuoja įvesti nepaprastąją padėtį ir visiškai uždaryti Gruzijos–Abchazijos sieną Inguri upe.

Žinios iš šio regiono prieštaringos ir be galo sunku suvokti, kas vyksta ir kuo visa tai gali baigtis. Pabaigai – Gruzijos parlamento Gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininko žodžiai: „Mūsų pozicija – taikus konfliktų sureguliavimas, tačiau saugumą ir teritorinį vientisumą mes apginsime bet kokia kaina. Jei Rusija pripažins Abchaziją ir Pietų Osetiją, tai automatiškai reikš, kad Rusija paskelbė karą Gruzijai.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras