Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Karinė transformacija: revoliucijos belaukiant (5)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 12 29

Hegelis yra pasakęs, kad karas yra pažangos variklis. Iš tikrųjų turbūt niekas pasaulio raidos istorijoje nesivystė taip sparčiai kaip karinės technologijos, kurios tik vėliau buvo pritaikomos taikiame gyvenime (ypač tai buvo ryšku šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje, kur buvo kuriama labai aukšto techninio lygio ginkluotė, o paprasti gyventojai važinėjo nekokybiškais automobiliais ir naudojosi atsilikusia buitine technika).

Karinė sfera patyrė keletą pereinamųjų etapų, arba revoliucijų (pavyzdžiui, kai buvo išrastas automatinis ginklas ar branduolinė bomba). Šiuo metu tarp karinių ekspertų vyksta diskusija, ar karas (strategija ir ginkluotė) ir vėl išgyvena revoliuciją (revolution in military affairs), ar tai yra tik jau išrastų kariavimo būdų tobulinimas. Esminis inovacinis momentas šiame kontekste yra kompleksinis informacijos naudojimas: modernus karo laukas tampa vieninga informacine erdve, kurioje į vieną sistemą yra sujungti lėktuvnešis, eilinis karys kovos lauke, žvalgybos palydovas, naikintuvo lakūnas ir t. t. Būtina pripažinti, kad tai yra rimta naujovė, palyginus su praeitimi (pavyzdžiui, informacinio aprūpinimo prasme Vietnamo karo nepalyginsi su pirmuoju ir antruoju JAV karais Irake). Kita vertus, tikra revoliucija, kuri iš principo pakeistų visą kariavimo stilių, taptų naujo tipo ginkluotės sukūrimas.

Žmogiškasis faktorius: su juo ar be jo?

Naujos ginkluotės sukūrimas turi mažiausiai du aspektus: technikos santykio su žmogum pasikeitimas ir jos pačios pasikeitimas.

Pirmasis aspektas yra susijęs, pavyzdžiui, su naikintuvų, kuriems nereikėtų piloto, sukūrimu (arba tanko, kuriam nereikėtų tankistų). Viena vertus, „nežmogiška“ (jeigu taip galima pasakyti) technika ženkliai sumažintų puolančiosios pusės aukų skaičių. Ji taip pat leistų geriau išnaudoti technikos galimybes (pavyzdžiui, jau šiandien atskiri karinės technikos tipai turi galimybes, kurios yra neišnaudojamos dėl žmogaus faktoriaus). Kita vertus, tokiai technikai reikėtų kurti specialias jos pritaikymo strategijas. Kol kas dar toli iki to, kad kiekvienas kovinis vienetas (pavyzdžiui, tankas) turėtų žmogaus lygio dirbtinį intelektą. Todėl sistema turėtų remtis kažkur sėdinčiu kareiviu, kuris valdytų vieną kovinį vienetą ar jų dalinį. Galbūt pačios technikos naudojimo principai (prieš ką ir kokiais taktiniais principais remiantis ji yra naudojama) nepasikeistų labai ženkliai, bet jos naudojimo organizavimas pasikeistų tikrai (kur turėtų sėdėti technikos valdytojai, kokiu būdu jie valdytų techniką, kaip jie būtų saugomi ir panašiai). Pagaliau nereikėtų užmiršti ir problemos, kuri buvo pavaizduota jau ne viename Holivudo filme – kontrolės patikimumo. Kompiuterizuotas naikintuvas, gavęs komandą sunaikinti transporto koloną, „neapsigalvos“ staiga pastebėjęs joje civilių, jeigu jam nebus duotas kitas įsakymas. Arba, jeigu staiga kils ryšio problemų, kas atsitiks koviniams vienetams: jie tiesiog sustos, taps nevaldomi (o tai reiškia – sunaikinti). Todėl „nežmogiško“ karo stiprybė kartu yra ir jo silpnybė.

Antrasis aspektas, susijęs su technikos tobulinimu, yra tiesus kelias į karinę revoliuciją. Greitai ginkluotė gali būti keičiama tiek gynybine (pavyzdžiui, naujo tipo elektromagnetiniai šarvai), tiek puolamąja (pavyzdžiui, lazeriai), tiek aprūpinimo (naujo tipo varikliai naujo tipo degalams) prasme. „Švaraus“ branduolinio ginklo kūrimas yra tik lašas jūroje, palyginti su kovinių musių ir žiurkių kūrimu arba universalių naikintuvų, galinčių veikti tiek oro, tiek kosminėje erdvėje, konstravimu. Negalima nepaminėti ir neletalinės ginkluotės kūrimo planų (pavyzdžiui, dujų, kurios sukelia baimės jausmą) bei ypač gąsdinančių projektų, susijusių su orų kitimo procesų valdymu.

Įdomiausia yra perspektyva, kad bus sukurtas ginklas, generuojantis specialų energetinį lauką, kuris padarys dabartinius sviedinius ir/ar šovinius neveiksmingus, pakeisdamas juose naudojamų cheminių medžiagų (taip pat ir tradicinių degalų) sudėtį. Taigi kariams kovos lauke gali tekti prisiminti, kaip naudotis lankais ir strėlėmis, ietimis bei kardais. Šiandien tai atrodo kaip fantastika, bet tai gali tapti realybe. Kartu tai pabrėžia vieną esminį dalyką – viskas galiausiai vienaip ar kitaip atsiremia į eilinį karį: nė vienas karas negali būti laimėtas, kol į priešo žemę neįžengs kareivio batas.

Ateities karys

Modernios kario amunicijos kūrimo srityje pirmauja Jungtinės Valstijos, kurių kareiviai jau šiandien ja naudojasi kovos lauke. Rusija irgi stipriai dirba šioje sferoje, bet tik specialiosios pajėgos (geriausiu atveju) joje gauna naujausius amunicijos pavyzdžius.

Kaip turėtų atrodyti ateities karys? Paprasčiausias būdas tai išsiaiškinti – pažiūrėti nuo viršaus iki apačios. Pirmiausia šalmas. Jis turės būti ne tik efektyvi kario galvos apsaugos priemonė, bet ir jo informavimo šaltinis, panašiai kaip lakūnų šalmai. Antras svarbus dalykas – kario apranga, kurią sudarytų nauja lengva ir patikima apsaugos liemenė, specialūs batai, kurie maksimaliai galėtų apsaugoti nuo minų, ir kitos sistemos, padedančios kareiviui gerai pasislėpti (medžiagos, keičiančios spalvą), sušilti (autonominis kūno šildymas) ir stebėti savo kūno fizinį funkcionavimą. Taip pat kiekvienas ateities karys privalės turėti nešiojamąjį kompiuterį (tai jau dabartis) ir naujo tipo ginklą (turintį minimalią atatranką, galingą šaunamąją galią ir didelę šaudymo spartą).

Toks karys privalės vienodai efektyviai kariauti tiek dideliuose karuose (šiuolaikiniame pasaulyje jų tikimybės nereikėtų atmesti), tiek specialiose operacijose prieš teroristus (ar sukilėlius – kaip kam patinka). Tačiau kad ir kokia būtų ideali karinė technika ir individuali kario amunicija, daug ką (jeigu ne viską) lėmė, lemia ir lems kokybiniai faktoriai: kario motyvacija (tikėjimas idėja ir pasirengimas pasiaukoti dėl jos), disciplina bei tarpusavio pasitikėjimas (visi už vieną, vienas už visus). Kaip sakė garsus rusų karvedys Aleksandras Suvorovas: „Mūšyje laimi ne patrankos ir šautuvai – laimi dvasia ir mokėjimas.“

Turint visa tai omenyje, ginčas dėl profesionalios ir šauktinių kariuomenės laikytinas neužbaigtu. Dar N. Machiavellis siūlė nepasitikėti samdiniais.

Išvados

Kokia yra natūrali žmogaus būsena: taika ar karas? Jeigu žiūrėtume istoriškai, tai žmonija daugiau kariavo negu gyveno taikiai. Taigi praktika rodo, kad socialinio darvinizmo koncepcija yra visai pagrįsta, o karas yra neatsiejama ir neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis (kaip teigia realistai, karas yra kaip žiema – jis gali ateiti anksčiau ar vėliau, tačiau jis visuomet ateina).

Todėl karui reikia ruoštis, ypač didelėms valstybėms, kurioms yra ką ginti ir dėl ko kovoti. Be abejo, jos tai daro, jos rengiasi ir palengva juda eilinės karinės revoliucijos link. Tačiau nėra ir nebus tobulesnio kovinio vieneto už žmogų: jo apranga ir karinė technika – tik antraeilės technologinės karo priemonės, kurios gali sugrąžinti mus visus į naują akmens amžių, kur nugalėtojų nebus. Kita vertus, nugalėtojas būna visada. Belieka tik tikėtis, kad nugalės gerieji.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras