Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Putinas Vilniuje (4)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 01 01

Vladimiras Putinas yra Vilniuje. Jau jis mūsų (diplomatijos) susikrimtimuose, kodėl neatvyksta. Ir skvarbiame rūpestėlyje, kuo turbūt nusidėjome, kad taip negerai yra. F. Kafka seniai aprašė šį nežinomos kaltės prieš valdžią sindromą.

Rusijos valdančiojo  elito požiūris į „pribaltus“ – negeras ir neteisingas iš esmės. Taip. Tačiau Rusijos (valdžios) nepakeisi, vien gyvendamas kaip supranti. Turėtum ramiai, kantriai laukti, bet juk tau neramu. Gali tave vėl užsipulti, keikti. Gal pamėgink, lietuvi, gyventi kitaip, negu supranti? Bet ir tada niekas nepasakys, kad štai jau pakankamai įsiteikei, jau įtikai. Turėsi pats vis žiūrėti iš apačios į viršų, gaudyti akių žvilgsnį ir spėlioti – ar jau jos kiek atšilo? Ko dar galbūt reikėtų?

Štai tokios vasališkos Lietuvos nesinori bemaž iki koktumo. O kam norisi? Tam ir ten, kur širdyse – revanšas. Lietuva gerbė save ir skatino ją gerbti. Nemaža pasiekė, bet... „Na hrubostj naryvaješsia?“ – perspėdamas tartų smurtininkas. Ir buitinis, ir politinis. Jis norėtų, kad išsigąstume. Estai neišsigando, bet lietuviai gal tūptelės.

Nežinia, kodėl apskritai pradėjom svarstyti, kad reikia vėl svarstyti. Ką? – Rusijos valstybės kaltę. Kai pati Rusija pradės svarstyti, pasaulis keisis į gera. Kai (jei) svarstys nacionaliniai ir tarptautiniai teismai, tai toks jų darbas. Kai svarsto Lietuvos politikai, pamiršę net savo šalies ir tarptautinius įstatymus, matome, kad tokia veikla eina klaidinga, priešinga naudai kryptimi. Neskatina Rusijos keistis į gera, mažų mažiausia.

Štai tariamai nauja tezė: Rusija nėra SSRS. Pilnatis nėra jaunas mėnuo. Valstybės tęstinumo, pareigų ir atsakomybės požiūriu yra būtent kitaip: SSRS buvo tam tikras istorinis Rusijos pavidalas. Tarpsnis, jei norite. Taip mato tarptautinė teisė, kitų valstybių analogijos (nejau Trečiasis Reichas – ne Vokietija?), taip mato ir pati Rusija. Tegu Lietuvos diplomatai bei istorikai pavarto naujausią Rusijos mokyklų vadovėlį 11-ai klasei „Rusijos istorija 1945-2007“, parašytą Kremliaus užsakymu, ir nusiunčia savo pastabų.

Be abejo, Rusija turėjo progų bent moraliai atsiriboti nuo Lenino ir Stalino bolševikų valdžios žiaurybių, padėti SSR Sąjungą tarp kitų buvusių totalitarinių diktatūrų – tironijų, ir būtų rodžius norą tapti Europa. Sveikinome drąsius Rusijos demokratus. Dabar tokio noro anaiptol nėra; ilgiausiai valdęs tironas, nužudęs dešimtis milijonų, aukštinamas. Jo diktatūra – kartu su Ukrainos valstiečių badmiriu, raudonuoju teroru, agresijom ir kitais darbeliais – oficialiuoju požiūriu teigiamas Rusijos valstybės istorijos tarpsnis. Taip, Rusijos, tai kokią „ne Rusiją“ mes čia išradinėjam ir kokiu tikslu? Rusijos prezidentas antai pareiškia, kad Stalino sandėris su Hitleriu buvęs neblogas dalykas, mat naudingas Rusijai, tai mes dabar turim krimstis, ar patys kalti dėl nusikalstamo pakto, ar kad jis mums nepatinka?

Santykių su Rusija mes nebloginam, viskas seniai pasakyta; o vienašališkai „gerinti“ tebesilaikant normalaus orumo – turbūt nerealu. Rusija – kas kita. Ji turi daug galimybių gerinti santykius su kaimynais (B. Jelcinas Lietuvą gerbė, Lenkijos buvo bent atsiprašęs už Katynę), tačiau nūnai veikia priešinga kryptimi. Net iš Katynės bylos pasityčiojo. Todėl mūsų valstybės užsienio reikalų ministro nuostata, esą, jam pavesta ieškoti naujų galimybių santykiams su Rusija gerinti, kelia vieną paprastą klausimą. Jei šiame kelyje primiausiai jam tenka skelbti Rusijos nekaltybę (itin abejotina visais atžvilgiais – žr. „Balsas“, 2007-12-22), tai kas pavedė?

Žinia, gal reiškiasi naujas pagąsdinimas, kurį jau palaipsniui viešina stebėdami efektą.

Baigiamoji pastaba. Jeigu V. Putinas per likusius tris mėnesius neatvyks į Lietuvą atsakomojo vizito, tai dar ne didžiausia nelaimė. Jo paveldėtojas gal atvyks kada ir be mūsų nusižeminimo. Gal tokių ir bus Naujaisiais metais naujesnių gerų santykių, palinkėkim jų ir Lietuvai, ir Rusijai.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (23)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (123)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras