Didžiosios Britanijos „The Telegraph“ teigia, kad po Benazir Bhutto mirties branduolinį ginklą turintis Pakistanas atsidūrė sunkiausioje politinėje krizėje per moderniąją šalies istoriją:

„Buvusios premjerės ir opozicijos lyderės B. Bhutto nužudymas, be abejonės, buvo triuškinamas smūgis Pakistano demokratijos užuomazgoms. Tačiau po įvykio prasidėję masiniai neramumai parodė, kad šalis atsidūrė beveik ant pilietinio karo slenksčio.

Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas sušaukė neeilinį pasitarimą dėl šio „nacionalinio incidento“ ir paragino pakistaniečius „išlaikyti ramybę, kad pikti teroristų kėslai būtų išaiškinti“. Tačiau kritikai teigia, kad jei dabartinis valdantysis režimas ir neprisidėjo prie pasikėsinimo – tai tikrai nepadarė nieko, kad užtikrintų B. Bhutto saugumą. Taip pat manoma, kad aukščiausio antiteroristinės parengties lygio paskelbimas tikriausiai reiškia, kad vėl bus įvesta nepaprastoji padėtis, sausį turėję įvykti rinkimai bus nukelti neribotam laikui. Nors, netekus B. Bhutto, demokratinės Pakistano jėgos veikiausiai nebeturi galimybės šiuose rinkimuose pasiekti geresnių rezultatų.

JAV prezidentas George‘as W. Bushas paragino pakistaniečius įamžinti B. Bhutto atminimą, tęsiant jos pradėtą kovą už demokratiją. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas žudikus pavadino „bailiais, bijančiais demokratijos“.

Pasak ekspertų, didžiausią pavojų kelia ne tik teroristų aktyvumas Pakistane, bet ir masiniai neramumai, kuriuos skatina B. Bhutto šalininkai, įsitikinę, kad dėl jų lyderės mirties yra kaltas P. Musharrafo režimas. Jei situacija Pakistane taptų nekontroliuojama, chaosas galėtų kilti visame regione, o pirmiausia – gretimame Afganistane.“

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.