|
Ar Kaliningradas taps Europos Honkongu? (5)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2008 01 04
Kaliningrado sritis yra unikali įvairiais požiūriais. Tai ne tik vienintelis toks 15,1 tūkst. kv. km ploto Rusijos anklavas (arba esklavas), po Antrojo pasaulinio karo atitekęs jai Potsdamo sutartimi, dėl kurio priklausomybės iki šiol vyksta ginčai. Tai, ko gero, labiausiai militarizuota Europoje vietovė, nes čia tebėra dislokuota apie 25 tūkstančius Rusijos kareivių, daug įvairios karinės technikos. Čia yra vienintelis neužšąlantis Rusijai priklausantis Baltijos jūros uostas, per kurį plukdoma apie 8 mln. tonų krovinių kasmet. Krašte randama 90 proc. viso pasaulio gintaro. Dar vienas daug lemiantis faktas: čia gyvena Vladimiro Putino uošvė...
Rusijos prezidentas V. Putinas Kaliningradą aplankė prieš pusantrų metų, kai buvo pažymimos 60-osios krašto aneksijos metinės. Tuomet iškilmėse buvo pašventinta ir stačiatikių cerkvė. Po 1945 metų senovinės Rytų Prūsijos sostinės Kenigsbergo architektūra buvo beveik sunaikinta, ir čia nė ženklo nebeliko vieno gražiausio Europos miestų, kurį XIII amžiuje įkūrė teutonų riteriai.
Dar 1999-ųjų rugpjūtį tapęs Rusijos premjeru, o po pusmečio išrinktas šalies vadovu, V. Putinas aktyviai stūmė idėją Kaliningradą padaryti europietiškos traukos centru. 1996 metais sritis gavo Dūmos patvirtintą ypatingos ekonominės zonos statusą ir įvairias mokesčių lengvatas. Tiesa, šis statusas buvo tik popieriuje, nes kiti Rusijos regionai pavydžiai žvelgė į srities išskirtinumą ir darė visokias kliūtis zonos kūrimui.
Tačiau šis Rusijos anklavas turi išskirtinę geopolitinę padėtį Europoje. Jis yra tarsi slenkstis tarp Rytų ir Vakarų, todėl nepaprastai domina užsienio investuotojus. Srityje yra dislokuota Rusijos karinių jūrų pajėgų Baltijos laivyno pagrindinė bazė, yra didžiulė laivų statybos ir remonto bazė, surenkami automobiliai, gaminami elektronikos įrenginiai. Štai kodėl Kaliningrade tebesklando mintis gauti ypatingos autonomijos Rusijos sudėtyje statusą, kokį, pavyzdžiui, turi energijos išteklių turtingas Tatarstanas.
Kol to nėra, federalinė Rusijos valdžia Kaliningrado sričiai skiria milžiniškas dotacijas. Maskva pro pirštus žiūri, kai ji savarankiškai ieško investicijų Vakaruose. Londono The Times rašo, kad V. Putinas nesipiktins, jei Kaliningradas taps Europos Las Vegasu ar Honkongu. Prezidentas Kaliningradą pavadino viena iš keturių Rusijos zonų, kur 2009 m. įstatymu bus leidžiami azartiniai žaidimai. Čia statomi ištisi kazino kvartalai su 30 tūkstančių vietų viešbučiais.
Kaliningrade jau veikia 43 mln. eurų kainavęs oro uosto terminalas, kuris tampa tarptautiniu susisiekimo mazgu tarp Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir 10 Rusijos miestų. Srities gubernatorius, buvęs Federalinės mokesčių tarnybos vadovas Georgijus Boosas, kurį V. Putinas 2005 m. atsiuntė paspartinti investicijų srautų, dabar gali daug kuo pasigirti. Praėjus metams nuo jo paskyrimo, Dūma pakartotinai priėmė įstatymą dėl ypatingos ekonominės zonos sustiprinimo srityje, kuris naujiems investuotojams leidžia šešerius metus nemokėti pelno mokesčių. 2005 m. Kaliningrado sritis pirmavo pagal ekonominio augimo tempus tarp visų daugiau kaip 80 Rusijos subjektų. Pernai atlyginimai čia pakilo 31 proc., palyginti su 2006 m. pirmuoju ketvirčiu.
Neužšąlantis Kaliningrado jūrų uostas taip pat traukia užsienio verslininkus. Čia jau statomas naujas konteinerinių krovinių ir kuro terminalas, šaldymo patalpos, aprūpintos vokiškais įrenginiais, plečiamas sandėlių tinklas, kita infrastruktūra, nes pigios ir patogios statyboms žemės pakanka. Baltarusijos spauda rašė, kad šis uostas nukonkuravo Klaipėdos terminalą, ir A. Lukašenka prižadėjo V. Putinui pasinaudoti išėjimu į jūrą per Kaliningrado vartus.
Toks srities verslo aktyvumas patraukė Europos Sąjungos dėmesį. Interneto portalas Regnum.ru rašo, kad 2007 m. baigėsi taiki srities blokada. Nors Lietuvai ir Lenkijai patekus į Šengeno zoną Rusijos ir Kaliningrado srities gyventojai prarado kai kurias vizų režimo nuolaidas, regione padaugėjo ES šalių projektų. Srities vyriausybė praneša, kad iki 2013 m. bus vykdoma daugiau kaip 40 didžiulių projektų, kurių vertė 132 mln. eurų. Trečdalis jų bus įgyvendinama srities teritorijoje. Pavyzdžiui, ES pernai skyrė 244,5 tūkst. eurų pilių rekonstrukcijai, 220 tūkst. eurų vertės dviračių trasos per draustinį nuo Klaipėdos iki Zelenogrado statybai, ekologijos stebėsenos tinklo pagal tarptautinį projektą KalAir sukūrimui (426 tūkst. eurų; Rusija apmokės tik 10 proc. jo vertės) ir t. t. Dar reikia paminėti ES skiriamus septynis milijonus eurų Kaliningrado srities administracinei reformai ir informacinėms technologijoms.
Taip Vakarai vadinamaisiais turizmo eurais pradeda tirpinti sienas tarp ES ir vakarinio Rusijos regiono. Toks procesas neabejotinai naudingas tiek Briuseliui, tiek srities gyventojams, tiek Maskvai, tiek Vilniui.
Tačiau yra vienas bet, kuris, pasirodo, taip pat gali virsti didžiuliu investicijų šaltiniu.
Londono The Daily Telegraph dar vasarą rašė, kad V. Putinas, atsakydamas į amerikietiškus priešraketinės gynybos sistemų (PRGS) dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje planus, ketina savas raketas įkurdinti Kaliningrado srityje. Apie tai liepos pradžioje pareiškė Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas, pagrasinęs tokiu būdu atsakyti į Vašingtono ketinimus. Grasinimas nuskambėjo po to, kai V. Putinas, viešėdamas pas Georgeą W. Bushą Meno valstijoje, pasiūlė Pentagonui naudotis radiolokacine stotimi Azerbaidžane.
Britų dienraštis mano, kad toks Rusijos žingsnis pagadintų Kaliningrado srities santykius su Vakarų partneriais. Tačiau srities valdžia ne tik kad neatsiribojo nuo verslo įtraukimo į politikos sūkurį, bet netgi išreiškė entuziazmą dėl karinių federalinės valdžios ketinimų. Srities vyriausybės vicepremjeras Jurijus Šalimovas pareiškė, kad tokiu atveju paspartėtų infrastruktūros kūrimo projektai, prekybos apyvarta tarp Rusijos, srities ir Vakarų, o investiciniai projektai nenukentėtų.
Seniai žinoma, kad karinė pramonė pagyvina darbo jėgos rinką, suteikia daugiau darbo vietų, pritraukia milžiniškas lėšas, tačiau smogia ir kitu lazdos galu: sukuriama nepatikimumo, nestabilumo, rizikos atmosfera. Ji kenkia ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo perspektyvai.
Kaip ten bebūtų, PRGS dvikova kol kas tik skambūs abiejų stovyklų šūkiai. O 2007 m. Kaliningrado sritis išgyveno ekonominio pakilimo bumą, ir tai nepaprastai palanki dirva kaimyninių šalių verslui.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |