Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Šiaurės Korėja praleido dar vieną „branduolinį“ terminą (2)

Henrikas Šimkauskas
2008 01 05

2007 metų vasarį Šiaurės Korėjos lyderis Kimas Jong-Ilas iki gruodžio 31 dienos sutiko padaryti du dalykus: išmontuoti Jongbjono reaktorių ir pateikti Šiaurės Korėjos branduolinės programos detales.

Tačiau jau prasidėjo nauji metai, darbai Jongbjone dar nebaigti, o Pchenjanas tyli, rašo BBC.

JAV vadovaujant Billui Clintonui, 1994 metais su Šiaurės Korėja buvo sutarta: Jongbjonas bus užplombuotas (bet ne uždarytas).

Reaktorius nebuvo naudojamas iki 2002 metų, kai George`o Busho administracija apkaltino Šiaurės Korėją vystant slaptą branduolinę programą, kurioje naudojamas labai prisodrintas uranas.

Po tokių kalbų Šiaurės Korėja išginė Tarptautinės atominės energijos agentūros stebėtojus ir vėl paleido reaktorių, jame gamindama dar daugiau plutonio.

Jei Jongbjonas bus išardytas, tai turėtų užtikrinti, kad pasitaikius progai jis nebus vėl įjungtas ir paleistas naudoti.

Atidėliojimas išmontuoti reaktorių dabar atrodo esąs dėl techninių priežasčių: kas tas būtų padaryti saugiai tokioje nustekentoje infrastruktūroje, kokia yra Šiaurės Korėjoje, reikėjo ilgesnio termino, nei 2007 metų pabaiga.

Tačiau esama užuominų, kad Pchenjanas prilėtino procesą, atsižvelgęs į parodytą nepasitenkinimą, jog nespėjama laiku vykdyti įsipareigojimų.

Kiekviena siekia savo

Pchenjano elgesys neramina kitas šalis, įtrauktas į šį procesą: Kiniją, JAV, Pietų Korėją, Japoniją ir Rusiją.

Kone visos jų yra suteikusios žymią pagalbą nafta ir kitokia energetika, nes manyta, kad Šiaurės Korėja laikysis susitarimų: ji sulaukia pagalbos, tačiau, mainais į tai išardo Jongbjono reaktorių ir suteikia žinių apie branduolinę programą.

Tiktai Tokijas atsisakė suteikti pagalbos, mat jis vis dar reikalauja ataskaitos dėl japonų, kuriuos Šiaurės Korėja pagrobė aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais. Tačiau Pchenjanas mano, kad ši tema baigta.

Šiaurės Korėja nori išnykti iš JAV Valstybės departamento sąrašo, į kurį įtraukiamos šalys, kaltinamos remiant terorizmą. Jei Šiaurės Korėja būtų išbraukta iš minėto sąrašo, jai būtų nutrauktos ilgalaikės JAV sankcijos.

Tačiau JAV mano, kad K. Jong-Ilas padarė dar nepakankamai, jog būtų galima atsižvelgti į pageidavimus.

Tiesa, Vašingtonas neleistų Japonijos prieštaravimui sugadinti santykių su Šiaurės Korėja, jei visa kita eitųsi sklandžiai. Tačiau taip nėra.

Bet ne Jongbjono reaktorius kelia didžiausių rūpesčių. Tikroji problema – Šiaurės Korėjos branduolinė programa.

Branduoliniai ryšiai

Nestinga įtarimų, kad Šiaurės Korėja vysto labai prisodrinto urano programą.

JAV turi įrodymų, kad Šiaurės Korėja įsigijo branduolinio kuro iš juo prekiaujančio Pakistano branduolinės fizikos mokslininko AQ Khano.

Kitas rūpestis – Šiaurės Korėjos ir Sirijos ryšiai. Rugsėjį šioje šalyje Izraelis bombardavo įrenginį, kuris, kaip sklido gandai, svarbus ir Šiaurės Korėjos branduolinei veiklai. Tiesa, abi šalys tokius įtarimus neigia.

Tačiau po branduolinės programos tema slepiasi 64 tūkst. JAV dolerių vertės klausimas: kiek bombų ir kiek plutonio turi K. Jong-Ilas, kur visa tai yra ir ar K. Jong-Ilas ryšis jų atsisakyti, kaip padarė Libijos vadovas Muammaras Gaddafis.

Stiprioji korta – branduolinis kuras

Šiaurės Korėja – patologiškai slapta šalis, net ir kalbant apie kasdienius įvykius, o branduoliniai ginklai – vienintelis K. Jong-Ilo koziris.

Priešingai nei M. Gaddafis, jis neturi nei naftos, nei jokių kitų išteklių, kuriais galėtų sumaniai pasinaudoti.

Libijos kelias jam yra itin rizikingas. Korėjos liaudies armijos atstovai tai sutiktų kaip kapituliaciją.

Vasarį K. Jong-Ilui sukaks 66 metai. Neturint jokio įpėdinio, bet koks klaidingas sprendimas Pchenjene gali sukelti politinį sąmyšį.

Kodėl Pchenjanas vis dar tyli? Procesas gali būti dar kuriam laikui atidėtas.

Uždaryti Jongbjoną jis vėlavo tris mėnesius. Tad keli mėnesiai dėl menkos techninės priežasties Jongbjonui nesudaro problemų.

Tačiau branduolinė programa – tai jau visai kas kita.

Vasarį ar kovą tyla iš užsispyrusio Pchenjano likusias šalis pastatys į nemalonią padėtį.

Tuomet Pietų Korėja jau turės naująjį prezidentą Lee Myung-baką. Būdamas nuosaikus konservatorius L. Myung-bakas planuoja sustiprinti ryšius su JAV.

Be to, priešingai nei jo pirmtakas, jis sako, kad Seulas Šiaurei pagelbės, jei ši laikysis branduolinių reikalavimų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras