Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar JAV ir Rusija vėl draugaus?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 01 06

Baigiantis 2007 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tęsdamas ne pačią demokratiškiausią šios šalies politikos tradiciją, įvardijo savo įpėdinį. Kiek liberalesnių pažiūrų (jei dabartiniame Kremliuje išvis yra liberalų) Dmitrijaus Medvedevo kandidatūra daug ką nustebino, tačiau prieštarauti „tautos lyderio“ ir „moralinio autoriteto“ valiai niekas nedrįso, o verčiau užsiėmė įvairių galimų postų rokiruočių skaičiavimu.

Kiek vėliau, t. y. jau šių metų pradžioje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o tiksliau – Ajovos valstijoje, pradėjo suktis sudėtingas ir daugiapakopis partinių kandidatų į šalies prezidentus rinkimų mechanizmas, kuris atrinks du pagrindinius varžovus kovoje dėl Baltųjų rūmų.

Stebint amerikietiškas rinkimų batalijas, bent jau iki šiol susidarė įspūdis, kad jose dalyvauja tik Demokratų partija, galimi jos kandidatai ir jų rėmėjai. Įvairiose naujienose ypač dažnai mirgėjo Niujorko senatorės ir buvusios pirmosios JAV ponios Hillary Clinton veidas, kiek rečiau – kito demokratų favorito, Ilinojaus valstijos senatoriaus Baracko Obamos kampanija, o respublikonų kažkaip nebuvo matyti. Žinoma, negalima atmesti tikimybės, kad taip anksti dideles apsukas pasiekę demokratai finišo tiesiojoje gali būti pavargę, nes galų gale jiems vis tiek teks rinktis vieną favoritą. O respublikonai priešingai – būdami ramūs dėl vietos galutinėje kovoje, šiandien kaip tik užsiima smarkiai besireklamuojančių H. Clinton ir B. Obamos silpnųjų vietų paieška, o paskui jau minėtoje finišo tiesiojoje galės smogti tiesiai į jas. Be abejo, prieš tai jiems reikės gerokai padirbėti, kad bent kiek sumažintų tą blogąjį įdirbį, kurį savo politika padarė George‘as W. Bushas. Kita vertus, kaip tik G. W. Busho valdymo metodai ir jų padariniai, ypač JAV užsienio politikos srityje, kažin ar leis net ir jo įpėdiniui respublikonui tęsti kaip tik tokią liniją. Vadinasi, JAV vaidmuo pasaulyje, ypač „karštuosiuose“ jo taškuose, visų pirma Irake bei Afganistane, turėtų mažėti. Demokratų kandidato pergalės atveju toks posūkis būtų dar radikalesnis, nes, pavyzdžiui, H. Clinton viena pagrindinių savo kampanijos varomųjų jėgų padarė šūkį apie nedelsiamą Amerikos karių išvedimą iš Irako.

O Rusijoje dėlioti asmenybių pasianso nereikia. Atsižvelgiant į V. Putino valią ir dabartinius populiarumo reitingus, viskas aišku – prezidentu bus D. Medvedevas, o dabartinis šalies vadovas greičiausiai sėsis į premjero kėdę.

Ką tai gali reikšti dvišaliuose didžiųjų valstybių santykiuose, kurie, nepaisant demonstruojamos asmeninės G. W. Bušo ir V. Putino draugystės, yra gerokai atšalę? Žiūrint paprastai – hipotetinė demokrato (greičiausiai H. Clinton) pergalė JAV ir liberalesnis D. Medvedevas Rusijos vadovo vaidmenyje galėtų lemti pozityvius posūkius, primenančius Michailo Gorbačiovo ar Boriso Jelcino valdymo laikus, kai ginklavimosi varžybos buvo sėkmingai pristabdytos. Tačiau šis rusiškas aiškumas reiškia ir tai, kad permainos Kremliaus viršūnėje bus tik kosmetinės ir kažin ar naujojo prezidento liberalumas padės sustabdyti sėkmingai įsuktą Rusijos karo pramonės bei propagandos mašiną. O JAV turi sočiai savo vidaus ekonominių problemų, kurias, šalia konfliktų Irane ir Afganistane, teks spręsti naujajam prezidentui. Todėl ir dėmesys Rusijos ambicijoms gali būti palyginti mažas. Žinoma, yra dar priešraketinės gynybos sistemų Vidurio Europoje klausimas, kurio sprendimas bus bene geriausias indikatorius to, ar Rusija ir JAV vis dar gali draugauti.

Tiesa, yra dar bendras kovos su terorizmu vardiklis, tačiau jo aktualumas Rusijai po to, kai ji „susitvarkė“ su Čečėnija, yra gerokai sumažėjęs, todėl Maskva neskuba remti Vašingtono iniciatyvų, nukreiptų, pavyzdžiui, prieš Iraną.

Todėl peršasi išvada, kad po visų pasikeitimų JAV ir Rusijos valdžioje kosmetinė abiejų šalių lyderių draugystė išliks labai graži. Tačiau tai bus, ko gero, tik prezidentiniame lygmenyje. Realioje politikoje abi šalys gali ir toliau sukti skirtingomis kryptimis, tik, priklausomai nuo rinkimų JAV rezultatų, skirtingais tempais. Respublikonų pergalės atveju Amerika, tikėtina, griežčiau reaguos į įvairius Rusijos pareiškimus ir realius veiksmus, primenančius šaltąjį karą. O demokratų valdomos JAV paprastai užima kur kas nuosaikesnę poziciją tarptautiniuose santykiuose, ir dėl to Rusija gali įgauti savotišką agresyvią iniciatyvą, kurią lėtintų nebent šios šalies ekonomikos nuosmukis, jei nafta ir dujos pasidarytų nebe tokios paklausios pasaulinėse rinkose, o trečiasis pasaulis imtų pirkti rusiškus ginklus, bet jau mažesniais kiekiais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras