Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Armėnija ir Rusija: vedybos iš išskaičiavimo

Valentinas Mitė
2008 01 07

Rusijos santykiai su Armėnija yra patys draugiškiausi iš visų Pietų Kaukazo valstybių. Valstybės pasirašiusios strateginio bendradarbiavimo sutartį, Rusija turi karines bazes Armėnijoje ir niekas rusų iš ten net nesiruošia išvaryti.

Gerais santykiais suinteresuotos abi pusės. Rusija siekia turėti bent vieną patikimą sąjungininką nedraugiškame Kaukazo regione, o Armėnija dėl geopolitinės padėties neturi didelių galimybių rinktis. Iš visų kaimyninių valstybių Armėnijos santykiai yra geri tik su Gruzija. Su Azerbaidžanu tęsiasi nesibaigiantis karas. Nors Armėnijai ir pavyko de facto atkovoti Kalnų Karabachą, Azerbaidžanas niekada to nepripažins ir beveik nėra abejonės, kad bandys teritoriją atsiimti jėga. Baku didžiumą už vis brangstančią naftą gaunamų pinigų skiria kariuomenei modernizuoti ir yra tik laiko klausimas, kada pabandys atgauti prarastą teritoriją.

NATO narė Turkija yra ištikima kultūriškai artimo Azerbaidžano sąjungininkė. Ji neabejotinai Baku pusėje. Be to, Jerevano ir Ankaros santykius nuodija Pirmojo pasaulinio karo metais Turkijos vykdytas armėnų genocidas, kurio Turkija nepripažįsta, o Armėnija neketina apsimesti, kad milijonai armėnų nebuvo nužudyti.

Nuo 1990 metų Turkija uždarė sieną su Armėnija, ir priėjimo prie jūros neturinti valstybė yra faktiškai blokuojama beveik iš visų pusių. Armėnijai reikia realių sąjungininkų, norint palengvinti sunkią savo geopolitinę padėtį. Toli esanti Europos Sąjunga nedaug kuo gali Armėnijai padėti ir todėl iš Jerevano girdėti kur kas mažiau provakarietiškos retorikos nei iš Tbilisio ar Baku.

Armėnijos santykiai su Iranu gerėja, tačiau tai yra didesnio geopolitinio žaidimo dalis.

Spalio mėnesį Jerevane lankėsi Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinejadas. Jo vizitas vyko iškart po Rusijos vadovo Vladimiro Putino vizito Irane. Antivakarietiškas Iranas, skirtingai nei Turkija, nenori, kad vis labiau į Vakarų pusę linkstantis Azerbaidžanas per daug sustiprėtų. Tai sutampa su Rusijos siekiais. Kremlius tikisi sukurti ašį Rusija–Armėnija–Iranas ir išplėsti savo įtaką Vidurio Rytų regione bei Persijos įlankoje. Be to, kaip ir Iranui, Rusijai nepatinka vakarietiška Baku politika. Šie išskaičiavimai Maskvai svarbesni nei karinės bazės Armėnijoje.

Taip mažytė Armėnija tampa svarbia geopolitinės kovos tarp Rusijos ir Vakarų dalimi. Bendradarbiavimas su Iranu ir Armėnija Maskvai yra labai svarbus išsaugant savo išskirtinę energetikos tiekėjos Vakarams padėtį bei stabdant JAV ir ES skverbimąsi į Kaukazą. Paskutinis nedraugiškas Azerbaidžano elgesio pavyzdys galėtų būti kad ir dalyvavimas bendrame energetiniame projekte su Baltijos valstybėmis bei Lenkija. Juk tai, kas pernai pasirašyta viršūnių susitikime Vilniuje, yra bandymas tiesti naują energijos tiekimo kelią apeinant Rusiją.

Beje, dvišaliai ekonominiai Rusijos ir Armėnijos santykiai taip pat yra labai artimi. Kai 1992 metais vyko Gruzijos ir Abchazijos konfliktas, geležinkelis, jungiantis Armėniją su Rusija, buvo išvestas iš rikiuotės. Kitas geležinkelis, vedantis iš Armėnijos į Rusiją per Azerbaidžano teritoriją, buvo blokuotas dėl konflikto Kalnų Karabache. Tai sukėlė didžiulę ūkio krizę Armėnijoje, nes šalis liko be vienintelės naftos ir dujų tiekėjos – Rusijos. Nuo to laiko padėtis radikaliai nepasikeitė, tik tiek, kad Rusijos „Gazprom“ pakėlė dujų kainas „draugiškai“ Armėnijai tiek pat, kiek ir „nedraugiškai“ Gruzijai. Tačiau net ir šį koncerno „Gazprom“ žingsnį daugelis armėnų politikos apžvalgininkų įvertino kaip neišvengiamą, nes, girdi, mažesnės nei kaimynams dujų kainos Armėnijai būtų nenaudingos politiškai ir sukeltų įtampą tarp Tbilisio ir Jerevano. Armėnijos ūkio padėtis tokia, kad šiuo metu ji vargu ar turi kuo pakeisti gerus ūkinius santykius su Rusija.

Šalies ūkio padėtis nėra lengva ir nieko keisto, kad beveik vienas milijonas armėnų dirba užsienyje. Yra paskaičiuota, jog emigrantai į tėvynę per metus vidutiniškai atsiunčia apie 700 milijonų dolerių. 70 procentų šios sumos sudaro pinigai, uždirbti Rusijoje. Taigi ir šioje srityje Rusija armėnams lieka išsipildančių vilčių kraštas.

Tačiau, antra vertus, nereiktų susidaryti klaidingos nuomonės, kad Armėnija yra antivakarietiška valstybė. Jerevano politikai kol kas sugeba išlaikyti labai gerus santykius su Rusija, negadindami jų su Vakarais. Be to, Vakaruose nuo seno yra labai stipri ir įtakinga armėnų diaspora, kurios nuostatos tikrai nėra prorusiškos.

Paprasčiausiai Armėnija yra valstybė, atsidūrusi labai sunkioje geopolitinėje padėtyje, ir jai tenka rinktis tai, kas praktiškai naudinga, o ne tai, kas gražiai skamba politiškai ar ideologiškai.

Tokia Armėnijos padėtis visiškai atitinka platesnius strateginius Rusijos interesus. Be to, Kaukazas, paliekant nuošalyje geopolitiką, – net Rusijai priklausantis Šiaurės Kaukazas – yra parako statinė, galinti bet kada išlėkti į orą. Kremliui sąjungininkų regione reikia ir šioje, siauresnėje plotmėje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras