Mikhailas Saakašvilis buvo perrinktas Gruzijos prezidentu, rodo preliminarūs oficialūs balsavimo rezultatai. Rinkimų komisijos duomenimis, M. Saakašvilis surinko 52.8 proc. visų balsų ir neturės varžytis antrajame rinkimų ture, praneša BBC.

Opozicija jau anksčiau pareiškė, kad rinkimai yra suklastoti ir pagrasino rengti protestus šalies sostinėje nepaisant to, kokie bus jų rezultatai. Sekmadienį kalbėdamas prieš minią pagrindinis M. Saakašvilio konkurentas Levanas Gachechiladzė pažadėjo teisybės siekti teisinėmis priemonėmis. Šis kandidatas surinko 27 proc. balsų.

Tuo tarpu ESBO, ET ir kitų šalių nepriklausomi stebėtojai rinkimus įvertino kaip demokratiškus ir paragino gerbti jų rezultatus. Gerbti rezultatus bei stebėtojų išvadas Gruzijos opoziciją paragino JAV, tačiau Rusija stebėtojų verdiktą pavadino skubotu ir paviršutinišku.

Nors dar laukiama balsavimo rezultatų iš kai kurių ne Gruzijos teritorijoje balsavusių piliečių, centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Levanas Tarkhnishvilis teigia, kad labai didelė tikimybė, jog antrojo rinkimų rato nebebus. Jis būtų skelbiamas tik tuo atveju, jei nė vienas kandidatas nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų. Balsų iš užsienio yra per mažai, kad jie įtakotų rinkimus.

Rinkimai - demokratiški

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) stebėtojai pranešė, jog Gruzijos prezidento rinkimai atitiko tarptautinius standartus, nors buvo užfiksuota trūkumų. „Nors iš esmės rinkimai atitiko daugumą tarptautinių reikalavimų demokratiniams rinkimams, tačiau buvo iškilę reikšmingų sunkumų, kuriuos kuo greičiau reikia išspręsti”, - teigiama ESBO pranešime.

Rinkimus teisėtais ir demokratiškais pavadino ir nepriklausomi stebėtojai iš JAV. „Mūsų stebėtojų misija mano, jog prezidento rinkimai Gruzijoje pilnai atitiko tarptautinius standartus“, - pranešė JAV stebėtojų grupės vadovas, Konhreso narys Džimas Kolbis.

Rinkimų stebėtojai iš Lietuvos ir Ukrainos per spaudos konferenciją Tbilisyje pareiškė, jog nors ir buvo užfiksuota smulkių pažeidimų, tačiau tai lemiamos įtakos rezultatams neturi. „Tai, ką mes matėme, leidžia mums konstatuoti, kad rinkimai buvo gerai organizuoti, vyko pagal demokratines procedūras ir įstatymus, balsavimas vyko ramioje aplinkoje. Nežiūrint kai kurių nuogąstavimų ir pažeidimų, rinkimus galima vadinti demokratiniais ir teisingais”, - Tbilisyje spaudos konferencijoje sakė žurnalistas Audrius Siaurusevičius.

Iš viso stebėti Gruzijos valstybės vadovo rinkimų iš Lietuvos išvyko apie 130-ties žmonių būrys: 5 parlamentarai, 29 Lietuvos diplomatai, Seimo kanceliarijos ir Prezidentūros darbuotojai bei 93 jaunimo organizacijų atstovai.

Lietuvių atstovai pastebi pažeidimų

"Iš tikrųjų yra pažeidimų ir gana ryškių - į balsavimo centrus ateina pasipuošę vienu ar kitu numeriu - tai yra tuo numeriu, už kurį balsuojama. Ką tik vieną tokį išginė komisija... Atvažiuoja automobiliai, paženklinti penktuoju numeriu, atvežami maisto produktai, ant maisto produktų pakuočių visur užlipdyti lipdukai, kur užrašyta "Aš esu Miša. Balsuokite už mane. Numeris 5". Ir šitie produktai yra vietoje dalijami. Aišku, tai yra pažeidimai", - BNS šeštadienį pasakojo Lietuvos parlamentaras Skirmantas Pabedinskas, stebintis Gruzijos vadovo rinkimus.

Pasak Seimo nario, toks maisto produktų, pažymėtų penktojo numerio lipdukais, dalijimas nėra lokalus reiškinys - jis su kitais stebėtojais apvažiavęs aštuonias rinkimų apylinkes Gruzijos sostinėje Tbilisyje ir visose radęs tą patį. "Mes galvojom, kad tai yra lokaliniai pažeidimai, tačiau buvom dabar gal aštuoniose rinkimų apylinkėse, visur tie patys autobusiukai važiuoja ir veža maisto produktus", - sakė S.Pabedinskas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis sako, jog maisto produktų dalijimas Gruzijai yra įprastas dalykas, nes tai yra skurdi šalis, bet "oficialių rinkimų pažeidimų, tiek, kiek jie vadinasi pažeidimais pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) standartus, tikrai niekas nėra užfiksavęs".

Rinkimų klimatas palankus M. Saakašviliui

Pirmalaikiuose prezidento rinkimuose balsuoti gali apie 3.5 mln. rinkėjų - tai yra per milijoną daugiau nei beveik prieš dvejus metus vykusiuose šalies parlamento rinkimuose. Rinkėjų skaičių šiek tiek papildo ir nelegaliai į Gruziją balsuoti ateinantys nepriklausomybę paskelbusios, tačiau nepripažintos, Pietų Osetijos krašto žmonės, Lietuvos radijui iš Gruzijos praneša žurnalistė Rita Miliūtė.

Rinkimų dieną Gruzijoje oras kaip reta prastas. Tiek sniego, kiek šeštadienio rytą, Tbilisyje nebuvo jau trisdešimt metų. Teigiama, jog tai palankiau pakartotinio mandato siekiančiam M. Saakašviliui. Prastas oras taip pat nepalankus ir protesto akcijoms, kurias žadėjo rengti opozicija.

http://www.balsas.lt/

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.