Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rinkimai Gruzijoje – testas demokratijai

2008 01 09

Gruzijos prezidento rinkimai, įvykę sausio 5 d., yra vienas iš svarbiausių įvykių visoje postsovietinėje erdvėje. Michailas Saakašvilis, nuvylęs savo gerbėjus ir rėmėjus užsienyje bei šalies viduje, per rinkimus kovojo, jog būtų perrinktas kitai kadencijai ir patvirtintų pasitikėjimą juo kaip reformatoriumi ir Vakarų draugu.

Gruzijos kaimynai demonstruoja ganėtinai niūrų vaizdą: Azerbaidžane priešiški pasisakymai režimo atžvilgiu, ypač žiniasklaidoje, kelią pavojų būti įkalintiems, Armėnijoje opozicija taip pat turi mažas galimybes pasireikšti. „Rožių revoliucijos“ lyderis M. Saakašvilis save pristatė kaip alternatyvą autoritarizmui, tačiau Vakarų valstybės nusivylė, kaip šis lyderis susidorojo su lapkričio mėnesį vykusiomis taikiomis demonstracijomis. Siekdamas gelbėti savo reputaciją, Gruzijos prezidentas paskelbė priešlaikinius prezidento rinkimus.

M. Saakašvilio stovyklos atstovai teigia, jog jie stengėsi padaryti rinkimus atvirus, pakviesdami apie tūkstantį užsienio stebėtojų bei suteikdami opozicijai pakankamai eterio laiko.

M. Saakašvilio pagrindinis konkurentas yra Levanas Gachechiladze, devynias opozicines partijas atstovaujantis verslininkas. Visgi didžiausia rinkimų drama yra susijusi su oligarchu Badriu Patarkatsišviliu. Jis buvo pašalintas iš rinkimų, kai vyriausybė pateikė audio ir video medžiagą, kurioje rodoma, kaip jis siūlo didelį užmokestį Gruzijos biurokratams, kad pakeistų rinkimų rezultatus ir „neutralizuotų“ vidaus reikalų ministrą Vaną Merabišvilį.

Prezidento stovyklos atstovai tikisi nežymios M. Saakašvilio pergalės pirmajame ture, vadovaujantis vienos apklausos rezultatais, pagal kuriuos prezidentas turėtų gauti apie 46 proc. balsų. Dabartiniam šalies prezidentui laimėti rinkimus per pirmąjį rinkimų turą būtų neįtikėtinai geras rezultatas.

Bet kurio naujai išrinkto šalies prezidento laukia keletas sudėtingų problemų. Pavasarį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turėtų būti sužlugdytos Gruzijos viltys pasirašyti „narystės veiksmų planą“, vedantį į narystę šiame gynybos aljanse. Be to, su Rusijos prezidento rinkimais gali kilti naujų provokacijų banga. Nesantaika tarp vyriausybės ir B. Patarkatsišvilio verslo imperijos dar nesibaigė.

Pagal 2008 m. sausio 5 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras