Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Daniel Server. Paskutinio Balkanų vaiduoklio išvarymas

2008 01 09

Netgi esant taikos susitarimams, pagrindinės problemos lieka neišspręstos. Bosnija padalinta tarp Musulmonų-kroatų federacijos ir Serbų respublikos, tačiau centrinė valdžia sulaukia didelio tarptautinio palaikymo, siekiant abi puses išlaikyti kartu. Kosovas buvo paliktas Jungtinių Tautų protektoratui, kurio „galutinis statusas“ lieka neapibrėžtas.

Skatinami Serbijos vyriausybės Bosnijos serbai susimąsto apie atsiskyrimą, kai musulmonų lyderiai siekia didinti centrinę valstybės kontrolę. Kosovo albanai reikalauja nepriklausomybės, o Serbija stengiasi užvilkinti sprendimą, blokuodama atitinkamus veiksmus JT Saugumo Taryboje. Tikėtina, jog šios neišspręstos problemos gali iššaukti naują smurto bangą regione.

Serbija, kuri smurtinį nacionalizmą iškeitė į nesmurtinį, su Vladimiro Putino Rusijos pagalba siekia daryti įtaką šių problemų sprendimui.

JAV ir Europos Sąjunga yra įsipareigojusios kitokiai vizijai: demokratinė transformacija ir visų Balkanų integracija į NATO ir kartu į ES. Visgi bijodamos radikalių nacionalistų sugrįžimo į valdžią, ES ir JAV nekelia didelių reikalavimų Serbijos vyriausybei. JAV leido Serbijai prisijungti prie NATO „Partnerystės vardan taikos“, nepaisant serbų vyriausybės atsisakymo išduoti generolą Ratko Mladičių Hagos tribunolui. Tuo tarpu ES derėjosi su Serbija  dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (kol kas dar nepasirašytas), nepaisant pastarosios priešinimosi Kosovo nepriklausomybei bei separatizmo kurstymo Bosnijoje.

Tiek JAV, tiek ES privalo pademonstruoti savo stiprią ranką regione, jei nori užtikrinti savo regiono vizijos tęstinumą ir realumą bei ilgalaikę taiką. Reikia perspėti Serbiją, jog ji daugiau negali užkirsti Bosnijos ir Kosovo kelio į Europą. Anot Danielio Serverio, jei šiuo metu demokratinė Serbijos vyriausybė vietoj narystės ES ir NATO pasirinks radikalų nacionalizmą bei sąjungą su Rusija, tai vėliau ji bus priversta suprasti savo klaidą.

Tuo pačiu metu JAV ir ES, veikdamos kartu, turi rimtai ieškoti Bosnijos ir Kosovo problemų sprendimų. Jos turėtų sutikti dėl Kosovo nepriklausomo statuso pripažinimo. Kartu jos turi stiprinti Bosnijos trapią politinę institucinę sistemą bei užkirsti kelią serbų ir musulmonų „žaidimams su ugnimi“. Tuo pačiu JAV ir ES privalo užtikrinti, jog Serbijai būtų užkirstas kelias kelti problemas Kosovo nepriklausomybės atžvilgiu bei Bosnijai išliekant vieningai.

Pagal http://www.project-syndicate.org/ parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras