Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija: protingos energetinės politikos ieškant (I)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 01 11

Iki nepriklausomos valstybės sukūrimo, o tai tapo įmanoma tik po Sovietų Sąjungos (SSRS) žlugimo, Rusija neturėjo savo atskiros energetinės politikos. Valstybėje, kurios teisių bei įsipareigojimų perėmėja tapo Rusijos Federacija, t. y. SSRS, energetinė politika buvo planuojama penkerių arba septynerių metų laikotarpiams, o tokius planus turėdavo patvirtinti SSRS komunistų partijos suvažiavimas. Paskutinioji SSRS energetikos plėtros programa, kurios, beje, nepatvirtino net vyriausybė, buvo sukurta 1979 metais. Svarbiausias šios programos akcentas buvo itin ambicingas planas statyti atomines elektrines, kurių reaktorių bendra suma būtų 200 ir didžiuma kurių veiktų tuometės RSFSR bei Ukrainos teritorijoje. Su šia programa buvo siejama ir didžiųjų Šiaurės upių nukreipimo į pietus idėja – jų vanduo turėjo aušinti naujųjų reaktorių įrenginius. Tačiau kaip tik tai tapo pagrindine kliūtimi pradėti realizuoti naująją programą, o 1986 metais įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija galutinai sužlugdė vizijas dėl 200 reaktorių.

1995 m. jau nepriklausomos Rusijos Federacijos vyriausybė patvirtino dokumentą, kuris buvo pavadintas „Naujoji Rusijos energetinė politika laikotarpiui iki 2010 m.“ Pagrindiniai jo aspektai atitiko šiuolaikinės pasaulinės energetikos plėtros tendencijas, pabrėžiant energijos taupymo, jos gamybos bei naudojimo efektyvumo didinimo svarbą naujomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis. Be to, šiame dokumente buvo akcentuota būtinybė reformuoti karinę pramonę ir prioritetinėmis aprūpinimo energija sritimis laikyti socialinį bei agropramoninį sektorius. Tačiau itin svarbūs klausimai, tokie kaip orientacija į vartotoją, paklausos reguliavimas, kokybės gerinimas, net nebuvo paliesti.

Pažymėtina, kad scenarijai, pateikti „Naujojoje Rusijos energetinėje politikoje laikotarpiui iki 2010 m.“, buvo paremti faktiškai nerealiomis makroekonominės raidos prielaidomis. Todėl prabėgus tik ketveriems metams vyriausybės užsakymu buvo parengta „Energetinė Rusijos strategija laikotarpiui iki 2020 m.“, kurią ministrų kabinetas patvirtino ir priėmė 2000-ųjų pabaigoje.

SSRS buvo sukūrusi vieną stambiausių pasaulyje energetinių kompleksų, kuriame svarbiausią vaidmenį vaidino Rusija – vien jau dėl to, kad didžiuma energijai gaminti reikalingų išteklių buvo jos teritorijoje. Šiame viso pasaulio sausumos dešimtadalyje buvo 45 proc. visų gamtinių dujų atsargų, 12 proc. naftos, 23 proc. akmens anglių bei 14 proc. urano. Išteklių faktorius išliko itin svarbus ir po SSRS griūties. Paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje Rusijos tiekimai 100 proc. patenkino Baltijos valstybių pirmines energetines reikmes, Ukrainos – 80 proc., o Vidurio ir Rytų Europos valstybių – 50 proc. Pačios Rusijos ekonomikoje energetinis kompleksas taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį – jis sudaro 30 proc. visos šalies pramoninės gamybos apimties bei 50 proc. eksporto, o iš šio komplekso į federalinį biudžetą surenkama 40 proc. visų mokesčių.

Ekonominis nuosmukis, pasireiškęs Rusijoje pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje, be abejo, palietė ir jos energetinį kompleksą. Palyginti su 1990 m., naftos bei gamtinių dujų gavyba ir elektros energijos gamyba 1999 m. sumažėjo 25 proc., o vartojimas – 30 proc. Be to, būdamas pačiu stambiausiu ekonominiu šalies vienetu, Rusijos energetinis kompleksas yra ir didžiausiu gamtos teršėju: šio komplekso įmonės į atmosferą išmeta 50 proc. visų šalies nuodingųjų atliekų, iš jų įvairios dujos sudaro net 70 proc., o atominės elektrinės į atmosferą išmeta daugiau nei 250 įvairiausių teršalų rūšių, tarp jų yra ir radioaktyviųjų bei cheminių atliekų.

Tačiau Rusijos ekonomikai energijos reikia labai daug. Vien tik gamyboje energijos vartojimo mastas dar iki ekonominio nuosmukio 2–3 kartus viršijo JAV ir Europos reikmes kartu paėmus bei 6 kartus – Japonijoje suvartojamą energiją. Vykstant ekonominėms reformoms gamybos kiekis mažėjo kur kas greičiau nei suvartojamos energijos mastas, dėl to ir taip didelis energijos vartojimas Rusijoje iki 1998 m. išaugo dar 20 proc. Pagrindine tokio energijos suvartojimo didėjimo priežastimi galima laikyti struktūrinius pokyčius gamyboje: produktyvumas palyginti nedaug energijos vartojančiose srityse (mašinų gamyboje, žemės ūkyje) krito, o kitose, kur reikia didelių energetinių išteklių (metalurgija, naftos perdirbimas), pakilo. Be to, šiose srityse dar vis naudojamasi pasenusiomis technologijomis, kurios lemia neracionalų energijos vartojimą gamybos procesuose.

Verta pasakyti, kad nemažu posūkiu Rusijos energijos vartojimo bei eksporto strategijoje tapo Vladimiro Putino atėjimas į valdžią. Tačiau apie tai – kitame straipsnyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras