Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Neliberalus kapitalizmas: Rusija ir Kinija renkasi savo kelią

2008 01 13

Šaltojo karo laikotarpiu buvo natūralu į Rusiją ir Kiniją žiūrėti vienodai – abi buvo didžiosios komunistinės valstybės, vedusios ideologinę kovą su Vakarais. 1989 m. tapo kertiniai. Komunizmas žlugo, o rinkos ekonomika ir demokratija atrodė, jog padvelkė visur. Tuo metu pasirodė Franciso Fukujamos (Francis Fukuyama)straipsnis, skelbiantis Vakarų ideologinę pergalę ir teigiantis, jog liberalioji demokratija bus galutinis žmogaus ideologinės evoliucijos taškas.

Ėmė vyrauti įsitikinimas, kad žlugo komunistinė ekonominė sistema. Rusija ir Kinija priėmė rinkos ekonomiką. Ekonominė laisvė palaipsniui ves į politinę liberalizaciją. Vyravo įsitikinimas, kad ekonominė liberalizacija užkerta kelią autoritarinių režimų išsilaikymui. Naujųjų technologijų vystymasis suteikė naują argumentą, patvirtinantį šią teoriją. 1993 m. Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch)teigė, jog pokyčiai komunikacijų technologijose tapo vienareikšmiu iššūkiu totalitarizmui.

Praėjus 19 metų nuo komunizmo žlugimo, Rusija ir Kinija neišpildė liberalų, demokratinių deterministų prognozių. Atvirkščiai, šių šalių politinis elitas formuoja alternatyvų Vakarams modelį, kuris yra daugiau autoritarinis nei demokratinis. Jie bando „sutuokti“ kapitalizmą su didžiuliu valstybės vaidmeniu ekonomikoje. JAV žmogaus teisių ir demokratijos retorika yra priimama kaip naivi. Kinijos ir Rusijos politiniai elitai remiasi ekonominio augimo ir nacionalizmo kombinacija. Ekonominis augimas lemia ne tik individualią gerovę, bet ir visos tautos (valstybės) statuso kilimą pasaulyje.

Tokios bendros ideologijos tarptautinis produktas yra Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO), kuri apima Rusiją, Kiniją ir Centrinės Azijos valstybes. ŠBO visiškai gerbia nacionalinį suverenitetą ir siekia riboti Amerikos įtaką Centrinėje Azijoje.

Jungtinėse Tautose abi valstybės dažnai nesutinka su Vakarų valstybių pastangomis panaudoti spaudimą prieš represines vyriausybes – Iraną, Iraką, Sudaną ar Serbiją. Amerikos užsienio politikos analitiko Roberto Kagano teigimu, „susiformavo neformali diktatorių lyga, palaikoma ir ginama Maskvos bei Beijingo“.

Kaip ir Šaltojo karo metu, taip ir dabar tarp Kinijos ir Rusijos egzistuoja strateginė konkurencija ir abipusis nepasitikėjimas. Be to, ekonominio augimo priežastys skiriasi. Kinijos ekonominis bumas yra pagrįstas gamyba ir kilo nuosekliai. Tuo tarpu Rusijos greita ekspansija yra labiau trapi, pagrįsta naftos ir dujų kainų šuoliu. Be to, Kinijos ekonominė liberalizacija vyko metodiškai ir linijiškai.

Užsienio politikos srityje Rusija tebegalvoja kaip globali galia, o Kinija tik neseniai pradėjo demonstruoti „savo raumenis“ už Azijos ribų. Vienas Kinijos diplomatų teigė: „Kai įvyksta svarbus įvykis pasaulyje, Rusija visada reaguoja nedelsiant. Mes [kinai] turime apie jį pagalvoti kelias dienas“.

Nepaisant esamų skirtumų, egzistuoja tam tikri panašumai tarp Kinijos ir Rusijos oficialių ideologijų. Šių šalių politinis elitas remiasi nauja, kvazi-autoritarine ideologija, paremta ekonominiu augimu. Kaip teigė vienas Izraelio akademikas, jei Vakarų demokratijoms kils rimtos ekonominės problemos, tai „ekonomiškai sėkmingas nedemokratinis Antrasis pasaulis gali daugumai tapti patrauklia alternatyva liberaliajai demokratijai“.

Abiejų valstybių pareigūnų pasisakymai demokratijos klausimu yra dviprasmiški. Jie dažnai argumentuoja, jog liberalioji demokratija išlieka ilgalaikiu tikslu, tačiau jų valstybėms turi būti skirta laiko.

Tiek Kinijoje, tiek Rusijoje „chaoso“ baimė dažnai pasitelkiama apsiginti nuo politinės liberalizacijos reikalavimų. Kinijoje bijoma, jog Komunistų partijai praradus kontrolę, gali kilti smurtas ir socialinė netvarka, siejama su 1989 m. studentų maištais. Dauguma kinų bijo demokratizacijos dėl to, jog ši gali sukelti separatizmo bangą ir pilietinį karą. Rusijoje demokratizacija siejama su 10 dešimtmečiu bei jo socialinėmis-ekonominėmis problemomis.

Visgi Rusijoje kol kas yra daugiau saviraiškos laisvės nei Kinijoje, nors valstybės kontroliuojama televizija atspindi tik Kremliaus liniją. Nors intelektualai nėra siunčiami į Gulagą, tačiau jiems yra ganėtinai sudėtinga viešai pateikti savo priešingą nuomonę. Tuo tarpu Kinija niekada neturėjo laisvos žiniasklaidos, priešingai nei Rusija 10 dešimtmetyje. Nevyriausybinė organizacija „Komitetas ginti žurnalistus“ teigia, jog Kinijoje daugiausiai įkalinama žurnalistų lyginant su kitomis valstybėmis. Interneto kontrolė Kinijoje taip pat išlieka ganėtinai efektyvi.

Kinijoje ir Rusijoje patekimas prie politinės galios išlieka stipriai kontroliuojamas. Rusijos rinkimai pademonstravo, jog tėra išankstinių sprendimų įteisinimo įrankis. Neseniai vykusiame Kinijos Komunistų partijos suvažiavime nebuvo jokių užuominų apie partijos politinės galios monopolio sumažinimą. Rusijoje ir Kinijoje valdančiosios partijos ir politinis elitas savo galią stiprina per įsiliejimą į verslą.

Tiek Rusijos, tiek Kinijos valdantysis elitas naudoja savo gerovę nublizginti ir iš naujo atskleisti nacionalinės kultūros aspektus, kurie buvo užgniaužti komunizmo. Vladimiras Putinas, buvęs sovietų saugumo agentas, teigia, jog skaito Bibliją. Tuo tarpu Kinijos vyriausybė remia Konfucijaus institutų steigimą pasaulyje.

Nacionalinės kultūros naujas atskleidimas turi ir tamsiąją pusę. Kremlius remia nacionalistinių jaunų grupių formavimą. Naujieji Rusijos vadovėliai, kuriuos pasveikino pats V. Putinas, parašyti aiškiai su nacionalistiniu tonu. Kinijos mokyklose taip pat mokiniams pateikiama stipri nacionalistinė ideologija.

Abipusių interesų globalioje ekonominėje sistemoje sukūrimas galėtų padėti riboti naująją konkurenciją tarp Vakarų ir Kinijos bei Rusijos. Tuo tarpu tikėjimasis, jog abi valstybės pasirinks Vakarų politinį modelį yra pasenęs ir naivus.

Pagal 2008 m. sausio 8 d. „Financial Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras