Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Džordžo Bušo paskutinieji metai

2008 01 13

Tik keleto Amerikos prezidentų paskutinieji kadencijos metai buvo malonūs. Džordžo Bušo paskutinieji kadencijos metai yra blogiausi nei kito buvusio JAV vadovo.

2007 m., lyginant su 2006 m., buvo sėkmingesni. Baltiesiems rūmams sėkmingai pavyko manevruoti prieš Demokratų kontroliuojamą Kongresą visais svarbiais klausimais, pradedant Iraku ir baigiant energetikos klausimais ir telefono pasiklausymais. Dabar Dž. Bušas kalba apie savo prezidentavimo baigimą „sprintu“.

Visgi tik vienas iš trijų amerikiečių mano, kad Dž. Bušas gerai atliko savo darbą. Dauguma jo artimiausių politinių patarėjų pasitraukė. Jei Respublikonų partija išsirinks per keletą mėnesių naują kandidatą, tai Dž. Bušas bus priverstas užleisti savo lyderystę partijoje.

Kitaip nei daugumas prezidentų, Dž. Bušas buvo tarptautinių įvykių, kurių jis negalėjo kontroliuoti, įkaitas. Neramumai Pakistane yra vienas iš priminimų apie nestabilumą Vidurio Rytų regione.

Dž. Bušas neturėjo kito pasirinkimo – turėjo vykdyti kuklią vidaus politikos darbotvarkę. Baltieji rūmai kalba apie susitelkimą ties „virtuvės stalo“ problemomis, tokiomis kaip sveikatos apsauga. Pirmosios kadencijos metu du jo sprendimai vidaus politikos klausimais buvo svarūs – „Nė vienas vaikas nepaliktas pamirštas aktas“ (aktas, susijęs su mokyklų standartų kėlimu) ir mokesčių pakitimai.

Negali būti pamiršta Dž. Bušo prekybos politika, apimanti paktus, pasirašytus su Kolumbija ir Pietų Korėja. Visgi šie metai sutikti su augančiu nerimu dėl galimos Kinijos ekonominės ir karinės grėsmės.

Paskutiniaisiais kadencijos metais Dž. Bušas dominavo užsienio politikoje – karai Irake ir Afganistane bei vedamas „karas su terorizmu“. Paskutiniaisiais kadencijos metais visi prezidentai bėga nuo vidaus politikos problemų, jog išvengtų susidūrimo su priešišku Kongresu, ir Dž. Bušas nėra išimtis.

Dž. Bušas planuoja vizitą į Izraelį (tai bus pirmas jo kaip prezidento vizitas šalyje), po kurio bus dar keletas vizitų regione. Dž. Bušui tikriausiai nepavyks užbaigti savo kadencijos svarbia tarptautine iniciatyva, kaip, pavyzdžiui, pavyko Ronaldui Reiganui, nes jis yra labai nepopuliarus tarp arabų valstybių. Jis gali pasiekti sėkmingų rezultatų nebent Afrikoje, kur taip pat planuojami jo vizitai. Afrika yra viena iš pasaulio dalių, kur Amerikos reputacija išliko ganėtinai aukšta, prezidentaujant Dž. Bušui.

Dž. Bušas visada norėjo būti „transformuojantis“ prezidentas. Paskutinieji jo kadencijos metai bus skirti palikti pėdsaką mokesčių politikoje ir dorojantis su Irako „transformacijos“ pasekmėmis.

Pagal 2008 m. sausio 3 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras