Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija didina statymus Irano žaidime

2008 01 14

Paskutinėmis 2007 m. dienomis Rusija atliko du svarbius žingsnius – susitarė dėl branduolinio kuro tiekimo Iranui atnaujinimo ir dėl penkių S-300 raketų komplektų pardavimo Iranui. Šie veiksmai gali būti traktuojami ne tik kaip Rusijos politikos „švelnėjimas“ Irano krizės atžvilgiu, bet kaip tarptautinės bendruomenės pastangų žlugimas sustabdyti Irano branduolinę programą.

Maskva teigė, jog jos branduolinio kuro tiekimas į Bušerą turi būti matomas kaip įrodymas, jog Iranas neturi jokių „objektyvių poreikių“ turėti savo urano sodrinimo programą. Nepaisant to, jog Iranas savo veiksmais yra pažeidęs JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, priimtas 2006 m., Rusija teigia, kad dėl pagerėjusio bendradarbiavimo tarp Irano ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TAEA) nereikalinga nauja rezoliucija.

Žinia apie raketų kompleksų pardavimo susitarimą tarp Rusijos ir Irano buvo nukreipta Irano gynybos ministrui nenurodžius, kada susitarimas bus įgyvendintas ir koks kiekis bus pristatytas. Rusijos užsienio reikalų ministerija neaiškiai patvirtino, jog bendradarbiavimas su Iranu oro gynybos klausimais bus tęsiamas. Federalinė karinio techninio bendradarbiavimo tarnyba (FKTBT) išleido pareiškimą, kuriame neigiamos bet kokios derybos su Iranu dėl S-300 raketų kompleksų pardavimo.

Rusiją imtis tokių aktyvių ir rizikingų žingsnių Irano atveju paskatino JAV žvalgybų pateikti duomenys, jog Teheranas apsiskaičiavo savo branduolinėje ginklų programoje. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paaiškino, jog Rusijos žvalgyba neturi jokių įrodymų, jog tokia programa būtų vykdoma nuo 2003 m. Rusijos diplomatiniame suaktyvėjime Irano atžvilgiu galima pastebėti susirūpinimą, jog neišvengiamas JAV spaudimo mažėjimas Iranui gali parengti dirvą kompromisui, kuris turėtų tam tikrų negatyvių pasekmių Maskvai.

Draugiškų santykių su Iranu atstatymas taip pat susijęs su siekiu išplėsti ginklų eksportą. Tikėjimasis, jog ginklų pramonė pademonstruos naują augimo kokybę neišsipildė, kadangi daugumos ginklų sistemų gamyba grįsta sovietinėmis technologijomis. Turint omenyje išaugusią infliaciją ir rublio vertės pakilimą dolerio atžvilgiu, tikroji ginklų pardavimo vertė 2007 m. buvo mažesnė nei oficialiai skelbiama.

Vladimiro Putino naujametinis pareiškimas, jog Rusija įgauna daugiau stiprybės ir tampa įtakingesnė, yra daugiau norimas vaizdas. Dauguma šalies stiprybės testų – kova su JAV dėl priešraketinės gynybos ir spaudimas Gruzijai – turėjo negatyvių pasekmių. V. Putinas mato poreikį Rusiją priešinti su „nedraugiškais“ ir netgi „priešiškais“ Vakarais, kurie išlieka ekonominių santykių ir politinio tinklo ašimi. Pastebėdamas kylančią tarptautinę įtampą, S. Lavrovas tvirtino, jog Rusija nekels jokios konfrontacijos. Tačiau veiksmai Irano atžvilgiu nėra atsargi politika, o gali nuvesti prie konfrontacijos su Vakarais.

Pagal 2008 m. sausio 8 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras