Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „Gazprom“ skverbimasis į Balkanus

2008 01 16

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra numatęs vizitą į Bulgariją sausio 18 d., jog pasirašytų Rusijos-Graikijos-Bulgarijos susitarimą tiesti vadinamąjį „South Stream“ dujotiekį. Pagal šį bendrą projektą, dujos iš Rusijos Juodąja jūra bus tiekiamos į Bulgariją, o iš šios valstybės turėtų išsišakoti dvi linijos: per Graikiją iki Italijos ir į Serbija su galimu pratęsimu iki Vidurio Europos.

Šis projektas kelia naują iššūkį Europos Sąjungos ir JAV energetiniam saugumui. Pirma, jei šis projektas bus įgyvendintas, jis pasisavins rinkas, kurios numatytos „Nabucco“ projektui ir kartu padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų eksporto. Antra, šiuo dujotiekio projektu numatoma per Rusiją tiekti dujas iš Centrinės Azijos, taip perimant turkmėnų ir kitų dujas bei stiprinant Rusijos monopolį Centrinėje Azijoje energetikos srityje.

Šiame kontekste Rusija siekia pasisavinti Serbijos vidaus energetikos sektorių. Rusijos vyriausybė ir „Gazprom“ siekia sukurti tris Rusijos kontroliuojamas jungtines kompanijas – vieną naftos ir dvi dujų – Serbijos teritorijoje. Naftos sektoriuje „Gazprom“ siekia per dukterines kompanijas perimti valstybinės „Serbijos naftos pramonės“ (SNP) įmonės akcijų paketą.

Serbijos vyriausybė planuoja privatizuoti 25 proc. SNP akcijų. Rusijos „Gazprom“ ir „Lukoil“, Austrijos OMV, Lenkijos PKN „Orlen“, Vengrijos MOL ir Rumunijos „Rompetrol“ pareiškė ketinimus įsigyti akcijų. Serbijos vyriausybė nusivylė rusų pasiūlyta kainą už akcijas ir siekia pakelti šių vertę.

„South Stream“ projekto kontekste Rusijos „Gazprom“ ir Serbijos valstybinė dujų kompanija „Serbian Gas“ sukurs jungtinę įmonę (51 proc. akcijų kontroliuos rusų įmonė, o 49 proc. – serbų), jog nutiestų dujotiekį per Serbiją. Susitarimas garantuos Rusijos tiekimo ir tranzito monopolį 30 metų. Be to, „Gazprom“ tuo pačiu perims „Serbian Gas“ transmisijų tinklą, apimantį ir Bosniją-Hercegoviną.

Kol „Gazprom“ sudaro dujų projektų susitarimus, jis kartu nori naftos sektoriaus perėmimo. Serbijos vyriausybė yra patenkinta dujų pasiūlymu, tačiau susiskaldžius pasiūlymo dėl naftos sektoriaus atžvilgiu. Prorusiškas šalies premjeras Vojislavas Koštunica vadovauja vyriausybės darbo grupei, sudarytai apsvarstyti Rusijos energetinius pasiūlymus. Provakarietiškas prezidentas Borisas Tadičius tariamai pritaria pasiūlymams, tačiau jis siekia perrinkimo ir tai tegali būti jo atidėliojimo taktika.

Pagal 2008 m. sausio 9 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras