Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Realpolitik sugrįžimas

2008 01 15

B. Obamos revoliucija sužlugo Naujajame Hempšyre, kur demokratų rinkėjai pademonstravo nepasitikėjimą kylančios politikos žvaigždės emocionalia pokyčių retorika. Tada laimėjo Hilari Klinton (Hillary Clinton) blaivi Realpolitik.

Amerika po septynerių Džordžo Bušo administracijos valdymo metų nusipelnė pokyčių. Dž. Bušo ekonominė ir fiskalinė politika šalies viduriniąją klasę paliko prastesnėje padėtyje nei Bilo Klintono valdymo metais. Be to, užsienio politikoje išlieka neišspręstos problemos. Šiuo metu būtų natūralu norėti kažko priešingo nei buvo. Visi šiuo metu nori pokyčių.

„Der Spiegel“ korespondentas kelią klausimą, kodėl Barakui Obamai, šviežiam Amerikos politikos veidui, kelias link prezidento posto nėra aiškus ir tiesus. Jis išskiria tris priežastis.

Pirma, B. Obama siekia paveikti klausytojų sielas, o H. Klinton veikia jų protus. Daugumos stebėtojų nuomone, pasirinkimas tarp B. Obamos ir H. Klinton lygus pasirinkimui tarp meilės romano ir priverstinių vedybų.

Antra, balsavimas už B. Obamą yra demokratinis, bet ne dinastinis. Nepaisant to, jog dauguma jaunų rinkėjų priešiški Dž. Bušui, tačiau nori išvengti minkštos politikos.

Trečia, B. Obama daugiau siūlo nuotaiką, bet ne manifestą. Neįmanoma jo aiškiai identifikuoti nei kaip dešiniojo, nei kaip kairiojo. Jis nesiūlo nieko konkretaus, bet suteikia rinkėjams šilumą. Po karinio žodyno, kurį dažnai naudojo Baltieji rūmai, B. Obama skamba kaip politinė ramybė. Realiame gyvenime, ypač didžiųjų valstybių politikoje, tai gali tapti nepasitikėjimo priežastimi.

Jaunasis senatorius B. Obama kalba apie pokyčius, tačiau negali įrodyti, jog juos galės įgyvendinti. Buvimas geru oratoriumi, nereiškia buvimo geru politiku. Dauguma demokratų rinkėjų Naujajame Hempšyre tiesiog nepasitikėjo jo retorika.

B. Obama žada išvesti karius iš Irako, kas garantuoja rinkėjų paramą, tačiau tai rizikinga politika. Natūraliai iškyla klausimas, kas užpildys galios vakuumą šalyje, išvedus karius. H. Klinton taip pat siekia karių išvedimo, tačiau apgalvotai ir atsargiai.

B. Obama save pristato kaip dviejų politinių stovyklų suderintoją, o H. Klinton, atvirkščiai, tvirtai gina savo ganėtinai radikalų reformų planą. Nepaisant tam tikrų viešųjų ryšių triukų, ji neišdavė savo Realpolitik, o tai lėmė jos pergalę Naujajame Hempšyre. Atsakas Dž. Bušui yra ne pokyčiai, o sveikas protas.

Galiausiai B. Obamos konkurentė yra ne tik patyrusi politikoje, bet ir gudri varžovė. Kai reikia, ji gali pademonstruoti emocionalumą, išspaudžiant ašarą ar pan.

Pagal 2008 m. sausio 9 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras