Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Lenkija ir Čekija sujungė jėgas priešraketinės gynybos derybose

2008 01 18

Ketvirtadienį (sausio 9 d.) Lenkija ir Čekija susitarė susivienyti derybose su JAV dėl priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo šalyse. Lenkijos pareigūnų teigimu, tokia strategija suteiks abiem šalims daugiau derybinės galios ir sumažins įtampą su Rusiją.

Po susitikimo su Čekijos ministru pirmininku Mireku Topolaneku Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, jog abi valstybės nori derinti derybų eigą ir veiksmus bei turėtų susitarti dėl derybų trukmės bei tempo.

Skirtingai nei konservatyvioji nacionalistinė Jaroslawo Kaczynskio vyriausybė, naujoji vyriausybė siekia spausti JAV, jog ši mokėtų už priešraketinės gynybos sistemos sukūrimą, išlaikymą ir apsaugą bei modernizuotų Lenkijos oro erdvės gynybos sistemą. Lenkija nori saugumo garantijų iš JAV, kol nėra užtikrinta NATO.

Lenkijos užsienio reikalų ministras interviu metu teigė, jog nesitiki, kad derybos gali būti baigtos iki dabartinio JAV prezidento kadencijos pabaigos. Be to, JAV Kongresas, kuriame dominuoja demokratai, abejoja dėl apsaugos skydo poreikio Centrinėje Europoje.

Lenkija siekia pakreipti derybas link oro erdvės gynybos sistemos modernizavimo. Šalies pareigūnai bei saugumo ekspertai atmeta teiginius, jog naujoji oro erdvės gynybos sistema projektuojama tam, kad apsaugotų Lenkiją nuo potencialios Rusijos atakos.

Lenkijos griežtesnė pozicija derybos su JAV kilo dėl D. Tusko vyriausybės įsitikinimo, kad JAV tinkamai neįvertino Lenkijos lojalumo diskusijose dėl invazijos į Iraką ir pačios intervencijos metu.

Pagal 2008 m. sausio 11 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras