Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Serbija gins savo teritorinį integralumą (1)

2008 01 19

Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius davė interviu „Spiegel“ apie tai, kaip serbų vyriausybė ruošiasi reaguoti į Kosovo nepriklausomybės deklaraciją, ir ar artėjantys prezidento rinkimai nėra referendumas dėl klausimo, kiek Serbija nori narystės ES.

V. Jeremičius interviu metu teigė, jog sprendimas paskelbti Kosovą nepriklausomu būtų blogas. Toks sprendimas pažeistų JT 1244 rezoliuciją, kas būtų pasikėsinimas į Serbijos suverenitetą. Jis pridūrė, jog vyriausybė padarys viską, jog taip neįvyktų, bet nesieks panaudoti jėgą. Serbijos užsienio reikalų ministras akcentavo šalies ekonomines, politines ir diplomatines galias bei tarptautinę paramą Kosovo statuso klausimu.

Apie vyriausiąjį JT derybininką Martį Ahtisarį (Martti Athisaari) V. Jeremičius pasakė, kad jis prieš derybų Kosovo statuso klausimu pradžią jau turėjo susigalvojęs aiškų galutinį rezultatą – Kosovo nepriklausomybė.

Serbijos užsienio reikalų ministras akcentavo, jog per trumpą laiką neįmanoma išspręsti konflikto su Kosovu, kuris tęsiasi kelis dešimtmečius.

1999 m. NATO karinę operaciją prieš Serbiją V. Jeremičius apibūdino kaip karą su diktatoriniu režimu, o ne su serbais. Jis pridūrė, jog laimėtojai gali diktuoti savo sąlygas, kurias jie numatė JT 1244 rezoliucijoje. Ši JT rezoliucija nustato, jog Kosovas turi likti Serbijos provincija.

Toliau V. Jeremičius pabrėžė, jog Serbijoje įvyko daug pokyčių nuo tada, kai Slobodanas Miloševičius buvo nuverstas. Serbija turi demokratiškai išrinktą valdžią, yra konstitucinė valstybė, galvoja apie narystę ES. Jis klausia, kodėl šiandieninė Serbija turi mokėti atitinkamą kainą už karą, už kurį nesumokėjo pats S. Miloševičius.

Kalbėdamas apie serbus, gyvenančius Kosovo provincijoje ir susitelkusius provincijos šiaurėje, Serbijos ministras teigė, kad jų separatistiniai planai atsiskirti nuo Kosovo atvertų Pandoros skrynią, o to Serbija mažiausiai siekia. V. Jeremičius minėjo, jog Serbija neprieštaravo, kai tarptautinė bendruomenė įsitraukė į Kosovo provinciją, tačiau ji priešinasi šalies padalijimui.

Serbijos ministras teigė, jog šalį šiuo metu valdo plati koalicija. Prezidentas Borisas Tadičius yra centro kairės partija, o premjeras Vojislavas Koštunica ir jo partija – dešinieji. Serbijos politinis elitas yra susitaręs dėl dviejų dalykų – Serbijos teritorinio integralumo išlaikymo ir integracijos į ES.

Paklaustas apie įsipareigojimus Hagos tribunolui, V. Jeremičius teigė, jog karo nusikaltėlių sugavimas ir išdavimas yra moralinė pareiga. Be to jis pridūrė, jog Serbijos vyriausybė padarys viską, jog surastų ir sulaikytų karo nusikaltėlius ir išduotų juos Hagos tribunolui.

Sekmadienį (sausio 20 d.) vyks Serbijos prezidento rinkimai. Paklaustas, ar tai bus savotiškas referendumas Kosovo klausimu, V. Jeremičius pareiškė, jog tai bus referendumas ES klausimu. Dėl Kosovo visos Serbijos politinės jėgos yra sutarusios, o Europa lieka politikus išskiriančiu klausimu.

Pagal 2008 m. sausio 14 d. Spiegel Online International informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras