Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija: protingos energetinės politikos ieškant (II)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 01 18

Pirmoji straipsnio dalis

Rusijos, kaip ir SSRS, energetika yra orientuota į organinio kuro (naftos, gamtinių dujų, akmens anglių) naudojimą bei atominę energiją. Pažymėtina, kad Rusijos energetikos kompleksas ekologiškai švaraus kuro – gamtinių dujų – suvartoja daugiausia: prieš kelerius metus iš šio kuro buvo gaunama beveik 50 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos. Palyginimui galima pasakyti, kad Vokietijoje gamtinių dujų dalis elektros energijos gamyboje yra 21–26 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 35 procentus. Savo ruožtu Rusijoje 60 proc. suvartojamų dujų sunaudoja elektrinės ir katilinės, o kiti 40 proc. šios kuro rūšies suvartojama buityje. Tačiau prognozuojama, kad ateityje gamtinių dujų suvartojimas Rusijoje šiek tiek mažės ir stabilizuosis ties 45–49 proc. lygiu.

Energijos gamybai naudojama nafta sudaro apie 30 procentų. Šiandien daroma prielaida, kad šis skaičius sumažės nedaug ir ties tuo kiek mažesniu lygiu stabilizuosis. Akmens anglių kiekis visame kuro sraute 1998 m. buvo sumažėjęs iki 11 proc., tačiau prognozuojama, kad jis vėl augs ir 2020 m. sudarys 14–15 procentų.

15 proc. elektros energijos gamybos rinkos europinėje Rusijos dalyje šiuo metu užima hidroenergetika, o šalies rytuose ji siekia net 40 procentų. 2010 m. turėtų būti baigta Burėjos hidroelektrinės statyba Tolimuosiuose Rytuose, tais pačiais metais turi pradėti veikti ir keletas stambių hidroelektrinių Sibire, jau minėtuosiuose Tolimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Kaukaze. Tačiau šios energetikos srities plėtrai reikia daug papildomų išlaidų, susijusių su būsimo užliejimo rajonų restruktūrizacija, todėl šiandienė strategija nelaiko jos pačia perspektyviausia.

Dabar Rusijos atominėse elektrinėse veikia 30 branduolinių reaktorių, kurių galingumas siekia 22,2 gW. Atominių elektrinių produkcija sudaro apie 14 proc. visos elektros energijos gamybos, o bendrame energetiniame balanse – tik 3 procentus. Per 2001–2010 m. planuojama baigti penkių pradėtų reaktorių statybą ir pastatyti dar penkis naujus, tuo pačiu padidinant atominių elektrinių pajėgumą dar 10 gW. Remiantis „Energetine Rusijos strategija iki 2020 m.“, per kitą dešimtmetį šis pajėgumas turi išaugti iki 35 gW pagal minimalųjį scenarijų arba iki 52,6 gW pagal maksimaliuosius planus. Tai reiškia, kad atominės energetikos dalis bendrame energetikos sraute turėtų siekti 20 procentus. Strategine atominės energetikos plėtros kryptimi yra paskelbtas uždarasis branduolinio kuro ciklas: numatyta radiocheminės RT-1 gamyklos Ozerske, užsiimančios panaudoto branduolinio kuro perdirbimu, modernizacija, taip pat naujos RT-2 gamyklos Železnogorske atidarymas. Pastaroji turėtų per metus perdirbti apie 1500 tonų panaudoto branduolinio MOX (urano ir plutonio mišinys) kuro.

Energetines problemas galima spręsti įvairiai: arba statyti naujas elektrines, arba įgyvendinti energijos taupymo programas. Antrasis variantas šiandien tampa vis patrauklesnis, ypač tuomet, kai jo realizacijai reikalingų išlaidų kiekį palyginame su naujų elektrinių statybos kaštais. Kai kurie ekspertai teigia, kad vien tik visų Rusijoje naudojamų kaitinimo lempų pakeitimas modernesniais šviesos šaltiniais sutaupytų tiek elektros energijos, kiek pagamina visos Rusijos atominės elektrinės. Be to, tai leistų uždaryti ir labiausiai aplinką teršiančias akmens anglis naudojančias elektrines bei katilines. Be to, be šio tiesioginio efekto, dar būtų sumažinta ir atmosferos tarša bei išlaidos sveikatos apsaugai.

Politikai ir pareigūnai, priimantys sprendimus energetikos srityje, atrodo, jau suvokė taupymo teikiamą naudą. 1998 m. Rusijos vyriausybė priėmė federalinę programą „Energijos taupymas Rusijoje“. Tačiau vėlgi tenka pasakyti, kad programa tikrąja to žodžio prasme, t. y. imperatyviu dokumentu, ji taip ir netapo. Be to, federalinis biudžetas numatė finansuoti tik 3 proc. visų šios programos reikmių. Šiandien akivaizdu: kad visos su energijos taupymu ir energetinio komplekso efektyvumu susijusios programos Rusijoje veiktų, neužtenka vien tik pakelti elektros energijos kainas, kaip siūlo jos gamintojai. Toks žingsnis tik dar labiau paaštrintų mokesčių nemokėjimo problemą, todėl realiai padidinti Rusijos energetinio komplekso efektyvumą gali tik ekonominiai ir finansiniai svertai:

  • įmokų už įdiegiamus apskaitos mechanizmus atidėjimas;
  • energetinės kompanijos turi išleisti savo vertybinius popierius;
  • regioninių energijos taupymo fondų sukūrimas, didinant investicinius tarifus elektros energijos ir šilumos sektoriui;
  • mokesčių už diferencijuotus tarifus vartotojams sumažinimas, siekiant skatinti elektros energijos bei šilumos perkamumą, kartu skatinant ir apskaitos mechanizmų įdiegimą.

Kita vertus, ypač jei pažiūrėsime į antrosios Vladimiro Putino kadencijos metu vykdytą Rusijos vidaus ir išorės ekonominę politiką, galėsime konstatuoti, kad nemaža dalis dėl agresyvaus dujų bei naftos eksporto gaunamų lėšų buvo panaudotos mažinti socialinei bei ekonominei įtampai tarp eilinių piliečių. Juk šiandieniai prezidento reitingai ir jo įpėdinio Dmitrijaus Medvedevo populiarumas yra nulemtas ne tik „didžiosios Rusijos“ vizijos realizavimo propagandinėmis priemonėmis, bet ir pagerėjusios šalies materialinės padėties.

Tačiau esminis akcentas, kuriuo galėtume apibūdinti visą Rusijos energetinę politiką, yra visiškas jos pajungimas išoriniams politiniams tikslams realizuoti. Dujų bei naftos karai, dvišaliai projektai su Europos Sąjungos šalimis bei „kranelių“ užsukinėjimas aiškiai rodo, kad kylant tradicinių energijos išteklių paklausai Rusija jaučiasi gana komfortabiliai apsirūpindama jais pati ir diktuodama sąlygas pirkėjams.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras