Demokratija afrikietiškai
Vaida Pilibaitytė 2008 01 19
Kenijos policija, opozicijos teigimu, ketvirtadienį nušovė 7 atsinaujinusių protestų dalyvius. Nuo rinkimų rezultatų paskelbimo, manoma, susirėmimuose galėjo žūti arti tūkstančio žmonių.
Opozicijos lyderis Raila Odinga tebereikalauja balsų perskaičiavimo. Tuo metu Europos Parlamentas nutraukė ES finansinę paramą Kenijai. Apžvalgininkai ragina neapsirikti dėl Kenijos krizės kaltinant genčių nesutarimus.
Eglė Aukštakalnytė-Hansen Afrikoje gyvena jau šeštus metus. Po žemyną jai tenka keliauti drauge su vyru, kuris čia užsiima verslu. Rinkimines kampanijas Kenijoje jie stebėjo ne tik praėjusių metų pabaigoje, bet ir 2002-aisiais, kai prezidentas Mwai Kibakis laimėjo rinkimus pirmąjį kartą.
Žinant, kad daugiau kaip du trečdaliai Afrikos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, rinkimuose jie dažniausiai renkasi palaikyti tą partiją, kuri žada geresnį gyvenimą, pastebi ji ir sako, kad nors dabartinė politinė krizė Kenijoje apibūdinama kaip šokiruojanti ir netikėta, gyvendama šalyje ji buvo tarp tų, kurie matė, jog ji bręsta.
Tas tylus konfliktas tarp dviejų didžiųjų genčių, nors nevirstantis susirėmimais, buvo juntamas visada. Numanėme, kad prezidento rinkimų rezultatai nebus sutikti taikiai, tačiau nesitikėjome, kad taip brutaliai ir primityviai, pasakoja moteris.
Kaip bendražygiai tapo priešais
Prezidentas M. Kibakis prieš penkerius metus drauge su tuometiniu bendražygiu Raila Odinga ateidamas į valdžią buvo pasitiktas džiaugsmingai. Padaręs galą 24 metus poste užsibuvusio tuometinio prezidento valdymui, jis žadėjo pažaboti korupciją, išjudinti susitingusią ekonomiką ir pakeisti konstituciją. Tačiau jam ne viskas pavyko.
Nors šalies ekonomika augo, gerėjo sąlygos verslui, atsirado nemokamas pradinis mokslas, tačiau pasitikėjimas prezidentu smuko.
M. Kibakis po rinkimų pateko į avariją, ilgai gulėjo ligoninėje ir ministrų kabinetas buvo sudarytas už jo nugaros. Ilgainiui žmonės pamatė, kad visi pažadai buvo tušti, o 2007-aisiais į paviršių iškilo ypač daug korupcijos skandalų, pastarųjų metų aktualijas, atvedusias iki krizės, vardija E. Aukštakalnytė-Hansen.
R. Odinga, negavęs žadėto premjero posto ir paskelbęs M. Kibakį išdaviku, įkūrė opozicinį Oranžinį demokratinį judėjimą ir važinėjo po šalį agituodamas Kenijos žmones prieš dabartinį prezidentą.
R. Odinga yra puikus oratorius ir populistas, jis žadėjo, kad jo pergalės atveju tos gentys, kurios gyvena lūšnynuose ir nuomoja žemę iš kikujų, nebeturės jiems mokėti. Lūšnynuose kilo neregėtas sujudimas, o kikujai susirūpino dėl galimai prasimų pajamų, sako Kenijoje gyvenanti moteris.
Genčių įvairovė
Pernai prieš rinkimus apklausos opozicijos lyderiui R. Odingai prognozavo pergalę. Tačiau kai baigiantis metams buvo paskelbta, kad žmonių valia postą išsaugojo M. Kibakis, opozicijos šalininkų nepasitenkinimas virto kruvinomis skerdynėmis.
Neramumai Kenijoje nuo pat pradžių vadinti genčių susirėmimais. Naujųjų naktį pasaulyje griaudžiant fejerverkams, Kenijos miestuose ir kaimuose liepsnojo namai ir saugia priebėga turėjusios būti bažnyčios.
Gatvėmis važinėjo ginkluoti paaugliai, degindami gyvus žmones vien todėl, kad jie priklauso kikujų genčiai. Kaip ir, jų akimis, prezidento postą pavogęs naujasis prezidentas.
Jie skiriasi kalba, papročiais, tradicijomis, tai yra giliai kiekvieno kraujyje. Man pačiai buvo įdomu stebėti, kaip per demonstracijas pirmosiose armijos būrių eilėse buvo išstatyti ne kikujai, o kitų genčių kariai.
Juk jie atpažįsta vienas kitą iš veido bruožų. Taigi pirmose eilėse neatsitiktinai stovėjo tie, kurie galėjo susikalbėti su opozicija, sako E. Aukštakalnytė-Hansen.
Ji gali patvirtinti, jog tūkstančiais skaičiuojamų genčių skirtumai yra neatskiriama Afrikos kasdienybės dalis.
Mano šeimininkė Rožė yra akamba genties, sodininkas luhijas, apsaugos darbuotojas irgi luhijas. Kiekvienas žino vadinamuosius nesutarimus ir įdarbindami žmones į tai atsižvelgia.
Tiesiai neklausi, kokios žmogus genties, tačiau visada paklausi: iš kur tu, kur gimei? O tai apsprendžia ir etninę priklausomybę, ir jie išdidžiai atsako.
Ekonominiai skirtumai ryškūs
Kikujai didžiausia ir turtingiausia Kenijos gentis. Jų čia maždaug penktadalis. Po 14 ir 13 proc. atitinkamai yra luojų ir luhijų kuriuos vienija palankumas R. Odingai. Sudėtingus genčių santykius pašaliečiui gali būti nelengva suprasti, tačiau aišku viena pastaraisiais metais jie prastėjo.
Kikujams priklauso derlingiausios žemės priklauso rožių ir egzotinių augalų, kuriuos Kenija eksportuoja, plantacijos. Maisto pramonė bei gyvulininkystė irgi kikujų rankose. O toliau Afrika yra Afrika.
Kiekvienas personalo direktorius pirmiausia įdarbina šeimos atstovus ir geriausius draugus, nes, jų supratimu, galima pasitikėti tik šeimos ir savo genties žmonėmis, pasakoja pašnekovė.
Visgi Afrikos studijų ekspertai kone vieningai tvirtina, jog Kenijos krizės šaknys anaiptol ne gentiniuose nesutarimuose. Vienas jų Davidas Andersonas , Oksfordo universiteto Afrikos studijų ekspertas.
Skerdynės yra ne dviejų genčių, bet dviejų politinių partijų susidūrimo rezultatas. Tai būtina suprasti. Atsitiko taip, kad abi partijos suprato, jog rezultatas bus apylygis, ypač prezidento rinkimuose, taigi abi parengė strategijas, kaip reaguoti paaiškėjus rezultatams.
R. Odinga tikėjosi, kad M. Kibakis bandys suklastoti balsavimo rezultatus ir dar prieš rinkimus teigė, kad jis tai padarys. R. Odinga ir jo šalininkai, vos gavę klastojimo įrodymų, nusprendė inicijuoti pilietinio nepaklusnumo akcijas.
M. Kibakis to tikėjosi, todėl išsiuntinėjo banditus į tas vietas, kur galima tikėtis esant R. Odingos šalininkų, pavyzdžiui, Nairobio lūšnynus. Susirėmimai yra tik pasekmė tų procesų, kurių kandidatai tiesiog nepajėgūs kontroliuoti, pasakoja D. Andersonas.
Kalbėdamas programai The World profesorius pasakojo, kad nors Kenijos partijos neturi aiškių ideologijų, vienodomis vadinti jų irgi negalima.
Kenijos politikos, kaip ir kitų Afrikos šalių politinių sistemų, neįmanoma gretinti su kairės-dešinės ideologijomis kaip Amerikoje ar Europoje. Tai paprasčiausiai netinka.
Kenijos demokratija unikali. Ji čia skaičiuoja vos antrą dešimtmetį. Partijos dar ieško savęs, yra per jaunos, per silpnos, buriasi į koalicijas. Tai tikras kaleidoskopas. Kenijoje nėra normaliai finansuojamų ir ideologiškai tvirtų partijų. Tiesiog dar nėra.
Jei ne ideologijos, tai požiūrio skirtumai tikrai egzistuoja. M. Kibakio partija yra senamadiška nacionalistinė, kuriai vadovauja bendruomenės vyresnieji. Jaunesniems ir liberalesniems žmonėms tai yra korupcijos toleravimo sinonimas.
Opozicinė R. Odingos partija iš esmės atstovauja jaunesniems, kurie save laiko pirmiausia Kenijos piliečiais ir tik po to genties nariais, ir kurie nori pokyčių, apibendrina prof. D. Andersonas.
Duobėtas kelias demokratijos link
Afrikos žinovai taip pat pabrėžia, kad iš kitų žemyno šalių Kenija išties išsiskiria. Šalis stabili: per pastaruosius pusšimtį metų čia buvo tik vienas perversmas ir jis žlugo.
Dėl to Kenija yra tapusi tarptautinių humanitarinių misijų, nevyriausybinių organizacijų ir Jungtinių Tautų padalinių sostine. Puikiai prižiūrimi nacionaliniai parkai ir paplūdimiai kasmet čia pritraukia daugybę turistų.
Palyginti su kitomis Afrikos šalimis, Kenijoje mažas protų nutekėjimas ir didelis ekonomikos augimas.
Tačiau apklausose žmonės reiškia nusivylimą savo šalimi ir reikalauja lygybės, netiesiogiai pabrėždami, kad pavargo stebėti, kaip įtakingieji kikujai lobsta, likusius palikdami be nieko.
Pasak stebėtojų, akivaizdu, kad korupcija yra rimčiausia liga, kuria serga Afrika, o pastarųjų savaičių įvykiai Kenijoje tik patvirtina, kad gydymas bus ilgas ir sunkus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |