Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Venesuela ginkluojasi rusiškais ginklais: kokių tai gali sukelti pasekmių regionui? (11)

Valentinas Mitė
2008 01 21

Venesuela tapo didžiausia ginklų pirkėja Lotynų Amerikoje ir viena didžiausių pasaulyje, lenkdama tokias valstybes kaip Iranas bei Pakistanas. Pentagono duomenimis, per praėjusius dvejus metus Venesuela ginklų prisipirko už 4,3 milijardo dolerių, o Pakistanas – už 3 milijardus, Iranas – už 1,7 milijardo.

Ypač aktyvi ginklų prekyba vyksta su Rusija. Pastaraisiais metais Venesuela nupirko 24 „Suchoj“ naikintuvus, 50 malūnsparnių bei 100 tūkst. kalašnikovo automatų, tapdama viena didžiausių Rusijos karinės pramonės užsakovių. Ši Lotynų Amerikos valstybė taip pat planuoja statyti pirmąją kontinente kalašnikovų gamyklą. Beje, pervertinti Rusijos karinės technikos nereikėtų. Ji, išskyrus Kalašnikovo automatus, pasirodė visai nieko verta Irake. Amerikai užėmus Iraką, šalies keliai bei miestų gatvės buvo užverstos amerikiečių kariuomenės sunaikintais rusiškais tankais ir pabūklais.

Venesuelos karinis bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis yra labai aktyvus ir neapsiriboja vien Rusija. Tačiau partneriai, atrodo, pasirenkami pagal tam tikrus kriterijus. Svarbiausias jų, matyt, – antivakarietiškos nuostatos.

H. Chavezas spėjo apsilankyti beveik visose pasaulio valstybėse, kurios laikomos Amerikos bei Vakarų priešais. Sąrašas ilgas. Jis prasideda Iranu ir baigiasi Baltarusija bei Rusija – abiejose H. Chavezas buvo net po porą kartų. Beveik visų vizitų metu buvo aptariamas karinis bendradarbiavimas ir demonstruojama vieninga antiamerikietiška, kartais net isteriška, pozicija, kurią bandoma pagrįsti realiais žingsniais.

Venesuela planuoja kartu su Iranu kurti naują nepilotuojamą lėktuvą. Ji taip pat stiprina karinius ryšius su senelio F. Castro valdoma Kuba, kur mokomi Venesuelos kariškiai.

Venesuelos karinės ambicijos turi rimtą finansinį pamatą – jos grindžiamos pinigais, gaunamais už naftą. Šalies naftos ištekliai vieni didžiausių pasaulyje ir naftos kainoms pakilus į nematytas aukštumas H. Chavezas turi daug galimybių jaustis nenugalimas ir turtingas.

Jis pats daug kartų yra pareiškęs, kad Venesuelą į militarizmą stumia Amerikos imperializmo grėsmė bei reali Amerikos okupacijos galimybė. Kaip vieningai pastebi politikos apžvalgininkai, H. Chavezo argumentai yra nerimti, nes keliasdešimt rusiškų naikintuvų ir kalašnikovai tikrai nuo Amerikos, jeigu ji būtų nusprendusi Venesuelą pulti, jos neapsaugotų. Tačiau JAV agresijos galimybė egzistuoja tik H. Chavezo galvoje.

Niekas neginčija, kad JAV nėra draugiška Venesuelai. Tiesa ir tai, kad 2002 metais JAV rėmė maištą prieš H. Chavezą. Tačiau Amerikos nemalonę jis užsitraukė pats savo populistine ir nenuspėjama politika. Net prieš Venesuelą nukreiptoje Amerikos propagandoje nėra užuominų apie galimą kokį nors Venesuelos užpuolimą. Nesvarbu, kad žodžiais Amerika smerkia nedemokratiškus H. Chavezo valdymo būdus, vis vien ji labai didelę naftos dalį perka iš Venesuelos. Ginkluotas konfliktas su Venesuela reikštų tik viena – dar didesnį naftos kainų augimą.

Tačiau kairuoliškas ir populistinis  H. Chavezo režimas Amerikai iš tikro nėra malonus. Todėl JAV kompanijoms yra draudžiama parduoti ginklus Venesuelai, o tai iš dalies ir stumia šią šalį į Rusijos glėbį.

Nors Venesuelos ginklavimasis ir nesukels tiesioginio konflikto su JAV, nes Vašingtonui net iki dantų rusų ginklais ginkluotas H. Chavezas nekelia pavojaus, tai gali turėti neigiamų pasekmių visam Lotynų Amerikos regionui.

Daugelis politikos apžvalgininkų baiminasi, kad Venesuelos ginklavimosi karštligė gali sugriauti karinę pusiausvyrą Lotynų Amerikoje ir sukelti ginklavimosi varžybas. Šiuo metu Venesuela toli gražu nėra pati stipriausia valstybė regione ir net kariuomenės skaičiumi iki regioninės supervalstybės jai dar toli. Palyginkime vien skaičius: Venesuelos kariuomenėje tarnauja apie 34 tūkst., Argentinos – 41 tūkst., Brazilijos – 200 tūkst. karių. Be abejonės, H. Chavezas nenori, kad Venesuela liktų tarp autsaiderių, bet vargu ar kitos valstybės nori, kad padėtis pasikeistų.

Yra nemažai ženklų, kad ginklavimosi varžybos Lotynų Amerikoje pradeda įsisiūbuoti. Brazilijos prezidentas Lula da Silva paprašė parlamento 2008 metais išlaidas gynybai padidinti 53 procentais. Ne taip seniai gynybos išlaidas padidino Čilė ir Ekvadoras. Iš Jungtinių Valstijų Kolumbija gavo milijonus dolerių kovai su narkotikų mafija ir, aišku, dauguma pinigų buvo skirta kariuomenei.

Ginklavimasis vyksta esant begaliniam tarpusavio nepasitikėjimui. Nė viena šalis nežino, ką galvoja kaimynė, ką ji ketina daryti su naujai įsigytais ginklais. Lotynų Amerikos valstybes galima sąlyginai skirti į dvi stovyklas: vienai jų atstovauja Venesuela, vadovaujama radikalaus populisto H. Chavezo, kitai – nuosaikesnei – socialdemokrato L. da Silvos valdoma Brazilija.

Padėtis regione yra sudėtinga, ir įvairiausi scenarijai pradeda atrodyti įtikinami. Prieš keletą dienų JAV kariškiai perspėjo, kad pats blogiausias variantas, koks gali atsitikti, būtų Lotynų Amerikos narkotikų mafijos ryšiai su islamo ekstremistais. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip siaubo filmo scenarijus, bet, kita vertus, tokia raida visai įmanoma. Juk savo veikloje kokių nors rimtesnių principų, draudžiančių žudyti nekaltus žmones, neturi nei mafija, nei islamo ekstremistai. Kaip tik tada rusiški ginklai, kuriuos dabar perka Venesuela, galėtų būti panaudoti veiksmingiausiai.

Venesuelos ir viso Lotynų Amerikos kontinento ginklavimasis kelia ir dar vieną klausimą – kada pasaulyje bus pagaliau civilizuotai pradėta reguliuoti prekyba ginklais? Šiuo metu, atrodo, pasaulio valstybėms lengviau susitarti dėl prekybos maisto prekėmis nei dėl ginklų prekybą reguliuojančių tarptautinių normų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras