Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija ir Didžioji Britanija: tarp meilės ir neapykantos

2008 01 24

Anglija visuomet Rusijos politikams žadino ne tik pavydą ir įkvėpimą, bet ir nepasitikėjimą bei susierzinimą. Didžiosios Britanijos požiūris į teisę, nuosavybę ir individo laisves yra visiška priešingybė Rusijos požiūriui.

Įtampa Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiuose vėl kilo prieš kelerius metus, kai ši šalis suteikė politinį prieglobstį Rusijos oligarchui Borisui Berezovskiui ir čečėnų separatistų lyderiui Achmedui Zakajevui. Maskva tokius Londono veiksmus suvokė kaip nedraugiškus, ir vėliau prasidėjo nesutarimai ir šnipų skandalai. Valstybių santykiai ypač pablogėjo po Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone 2006 metais.

Gruodžio 12 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Britų tarybos (angl. British Council) regioniniai biurai veikia nelegaliai ir turi būti uždaryti. Jokio teismo sprendimo šiuo klausimu nebuvo priimta. Didžioji Britanija atsakė, kad šis Užsienio reikalų ministerijos įsakymas neturi jokio teisinio pagrindo ir pažeidžia tarptautinę konvenciją. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Britanija turinti kaltinti tik pati save. Pirmiausia Didžioji Britanija reikalavo, kad Rusija išduotų Andrejų Lugovojų, kaltinamą A. Litvinenkos nužudymu. Rusijai atsisakius jį išduoti, Londonas pagrasino, kad sugriežtins vizų režimą Rusijos pareigūnams.

Nepaisydama Rusijos įsakymo, Didžioji Britanija vėl atidarė Britų tarybos biurus. Rusija tai pavadino provokacija. Vėliau pasipylė įvairios Rusijos saugumo tarnybų provokacijos Britų tarybos biurų darbuotojų atžvilgiu. Britų taryba uždarė savo regioninius biurus ir veikia tik Maskvoje.

„The Economist“ kelia klausimą: koks buvo šių veiksmų tikslas, kai iki prezidento rinkimų liko 6 mėnesiai? Vienas iš atsakymų yra toks: Federalinė saugumo tarnyba (FST) norėjo pademonstruoti savo galią. Kitas – kad spaudimas yra rinkiminės kampanijos dalis.

S. Lavrovas kaltina Didžiąją Britaniją kolonializmu, o Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas teigia, kad Rusijos vyriausybės veiksmai yra „smerktini“ ir sugrąžina į sovietinio valdymo laikus. Yra tik vienas skirtumas nuo sovietmečio – dabartinis Rusijos elitas turi nuosavybės Londone ir leidžia savo vaikus į elitines Britanijos mokyklas.

Pagal 2008 m. sausio 19 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras