Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Hugo Chavezas: „Tokie žmonės kaip Fidelis niekada nemiršta“

Aušra Radzevičiūtė
2008 01 24

Vasario 24 d. Kuboje įvyks prezidento rinkimai ir ne tik šioje šalyje, bet ir užsienio žiniasklaidoje spėliojama, ar Kubos vadovu išliks nemirtingasis revoliucionierius Fidelis Castro. Pirmasis žingsnis dėl išlikimo valdžios olimpe jau žengtas: šį mėnesį įvykusiuose Kubos parlamento – Nacionalinės Asamblėjos – rinkimuose F. Castro be jokios konkurencijos gavo deputato mandatą, o to pagal šalies Konstituciją būtinai reikia norint balotiruotis į Kubos prezidento postą.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Kubos parlamento rinkimuose dalyvavo vos ne 100 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Išvakarėse F. Castro paragino tautiečius negaišti laiko ir balsuoti „iškart už visus kandidatus“ ir taip palaikyti revoliuciją ir socializmo politiką. Anot BBC, pats Komandantė balsavo klinikoje, kurioje tęsia reabilitaciją po sunkios žarnyno operacijos. Ne ką 81-erių metų F. Castro nuveikė ir per rinkimų kampaniją: jis nepasirodė rinkėjams, nesakė kalbų ir neagitavo viešai, nes, kaip pats prisipažino, to neleidžia dabartinė fizinė būklė.

Nuo pat 1959 m. revoliucijos Kuba nežinojo jokio kito vado – šalies prezidentu, premjeru, vyriausiuoju kariuomenės vadu, Komunistų partijos lyderiu buvo F. Castro. 1979 m. Kuboje buvo įkurta Valstybės Taryba, jai iki 2006 m. operacijos taip pat vadovavo F. Castro. Šioje šalyje išaugo kelios kartos, kurios tiesiog neįsivaizduoja jokio kito veikėjo Kubos lyderio pozicijose. „Jis kovoja ir niekada nemirs. Tokie žmonės kaip Fidelis nemiršta“, – aplankęs savo bičiulį F. Castro neseniai pareiškė Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas. „Fidelis yra visiškai blaivios nuovokos ir puikios fizinės formos“, – žurnalistus tikina Brazilijos vadovas Lula da Silva, apsilankęs Havanoje ir net pasirodęs kartu su Komandante vietinės televizijos ekranuose.

Nuo 2007 m. kovo F. Castro savo akimis nematė nė vienas eilinis kubietis. Nuo to laiko Komandantė Kubos spaudoje paskelbė apie 60 straipsnių, tik taip įkvėpdamas bendražygius ir tautiečius neužmiršti revoliucijos idealų. „Tėvynė arba mirtis“ – tokiais žodžiais F. Castro užbaigė ir savo priešrinkiminį opusą. Tačiau toli gražu ne visuomet didysis revoliucionierius rašė vien apie socializmo statybą ir revoliucijos idealų apsaugą: gruodį F. Castro prisipažino, kad nesilaiko įsikabinęs valdžios ir rimtai svarsto galimybę savo vietą užleisti „jaunesnėms kartoms“. Jis tikrai senas ir ligotas, tačiau tokie kaip Fidelis vargu ar gali sau leisti tyliai numirti lovoje. Juk Fidelis Castro – ne žmogus, o Kubos sinonimas, gyva legenda ir viena ryškiausių XX amžiaus politinių figūrų...

Rusų publicistas Michailas Antonovas straipsnyje „Korporatyvinė valstybė Laisvės saloje“ rašo: „Pagal charakterį Fidelis yra tikras ispanas – jame puikiausiai dera aistringumas ir blaivus protas. F. Castro suvokiamas kaip revoliucijos mesijas, milijoninę auditoriją užburiantis oratorius. Jis turi ypatingą gebėjimą prie savęs pritraukti žmones, jo draugijos siekė daugelis kultūros veikėjų, tarp jų – ir Ernestas Hemingway‘us, Gabrielis Garcia Marquezas, Gremas Greenas… Revoliucijos pergalė jį pakylėjo į šlovės zenitą, moterys drebėjo vien nuo jo išvaizdos.“

Galbūt tokį F. Castro ir reikėtų prisiminti „Laisvės salos“ gyventojams?

Kubos lyderio nemirtingumo istorija subliūško 2005 m.: iš Jungtinių Valstijų CŽV archyvų nutekėjo slapti duomenys apie tai, kad jau nuo 1998 m. Fidelis serga Parkinsono liga ir artimiausiu metu jo būklė smarkiai pablogės. 2006 m. ispanų spauda pranešė apie F. Castro mirtį. Tų pačių metų liepos 31 d. Kubos valdžia paskelbė oficialų pranešimą, kuriame buvo sakoma, kad dėl kraujavimo skrandyje ir žarnyne prezidentui buvo atlikta sudėtinga operacija.

Šiuo metu apie F. Castro sveikatos būklę kartkartėmis papasakoja H. Chavezas ir Komandantės brolis Raulis Castro, kuriam laikinai perduotas valstybės vairas. Anot brolio pasisakymų Kubos televizijoje, Fidelis buvo smarkokai priaugęs svorio, paskui pradėjo sportuoti ir numetė kelis kilogramus. Jis nepraranda entuziazmo ir tiki, kad pasveiks.

Taigi, vasario 24 d. Kuboje bus renkamas prezidentas. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai: 1976 m. vasario 24 d. buvo paskelbta šalies Konstitucija, o dar seniau, 1895 m., tądien prasidėjo karas dėl Kubos nepriklausomybės. Kad palaikys F. Castro kandidatūrą, viešai jau pasakė brolis, pirmasis viceprezidentas Raulis Castro, vienas iš penkių viceprezidentų Carlosas Lage Davila ir parlamento pirmininkas Ricardo Alarconas de Quesada. Beje, visi jie taip pat įvardijami ir kaip galimi Fidelio valdžios perėmėjai.

Užsitikrinęs politinių bendražygių palaikymą, F. Castro dabar turi apsispręsti pats: tęsti prezidentavimą nepaisant nieko ar užleisti vietą jaunesniems.

Visiško Komandantės pasitraukimo iš Kubos politinio olimpo turbūt labiausiai laukia JAV. Iškart po oficialių žinių paskelbimo apie F. Castro sveikatos problemas JAV Valstybės departamente buvo parengtas specialus „Kubos demokratizavimo“ planas. Vašingtonas net nebando slėpti, kad ruošiasi valdžios pasikeitimui Kuboje ir tikrai neliks nuošalyje.

Amerikiečių „pasiruošimui“ rengiasi ir Kuba. Praėjusių metų lapkritį šioje šalyje buvo suorganizuotos plataus masto karinės pratybos „Moncada 2007“, kurių pagrindinis tikslas – žūtbūt atremti amerikiečių agresiją. Rusijos kanalas NTV taip apibūdino „visaliaudinio karo“ scenarijų: kiekvieno kubiečio troba taps priešakine gynybos linija, o ginklus į rankas paims visi, kas tik moka jais naudotis.

Politikos apžvalgininkai ir ekspertai neabejoja, kad Kubos artimiausiu metu laukia nemaža permainų ir tam esminės įtakos neturės net ir Komandantės sprendimas pakartotinai tapti šalies prezidentu. Išties gerų medikų globoje esantis revoliucijos vadas sveiksta lėtai, o jo atsisakymas rodytis viešumoje (na, bent trumpam) atskleidžia paprastą tiesą: F. Castro pavargo. Tie metai be jo jau atnešė šiokių tokių pokyčių Kubos gyvenime. Štai opozicinė organizacija „Lotynų Amerikos kaimo moterys“ išdrįso surinkti per 10 tūkstančių parašų po peticija, reikalaujančia panaikinti dvejopą pinigų sistemą Kuboje. Dabar šalies gyventojai atlyginimus gauna kubietiškais pesais, tačiau greta cirkuliuoja ir konvertuojamas pesas, kuris yra net 24 kartus brangesnis už paprastą. Anot drąsiųjų moterų, tokia tvarka skurdina žmones ir įteisina socialinę nelygybę.

Pamažu keičiasi ir valstybės vaidmuo Kubos ūkyje, auga pajamos iš turizmo, o dosniojo Venesuelos prezidento H. Chavezo dėka (jis naftą tiekia mainais į cukrų ir bananus) ekonomika kapstosi iš didžiulės duobės, į kurią Kubą nusirito sugriuvus SSRS. Ar valdžios pasikeitimas tikrai taptų takeliu demokratijos link? Galbūt. Nors interviu CNN televizijai Kubos užsienio reikalų ministras Felipe Perezas Roque ir sakė, kad po galimo valdžios pasikeitimo „Kuboje bus dar daugiau socializmo ir dar daugiau revoliucijos“, kai kurie procesai nepavaldūs netgi aistringiausiems revoliucionieriams.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras