Apklausos rodo, jog apie trečdalis amerikiečių tiki, kad Kinija „greitai dominuos pasaulyje“, o beveik pusė mano, kad Kinijos iškilimas yra „grėsmė pasaulinei taikai“. Kita vertus, dauguma kinų bijo, kad JAV nepriims jų „taikaus kilimo“. Tiek JAV, tiek Kinija turi būti suinteresuotos tokias baimes išsklaidyti, nes ateityje nuo šių dviejų valstybių santykių priklausys tarptautinis stabilumas.

Didžiausią nestabilumo Kinijos ir JAV santykiuose pavojų kelia Taivano problema. Kinija, Taivaną traktuojanti kaip integralią savo teritorijos dalį, kuri nuo Kinijos pilietinio karo laikų atsidūrė JAV laivyno globoje, perspėja, kad bet kokia Taivano nepriklausomybės deklaracija sukeltų jėgos panaudojimą. JAV nesiekia pažeisti Kinijos suvereniteto, bet nori tokio taikaus konflikto išsprendimo, kad būtų išlaikytos Taivano demokratinės institucijos. Ir nors pačiame Taivane nacionalinio identiteto sentimentai stiprėja, toliau egzistuoja griežta takoskyra tarp pragmatikų, kurie supranta, kad esamomis aplinkybėmis reikia ieškoti kompromiso su Kinija, ir tų, kurie siekia nepriklausomybės.

Kai kurie Taivano politikai siekia, kad būtų surengtas referendumas dėl Taivano įstojimo į JT. Tokias aspiracijas Kinija traktuoja kaip provokacines. JAV taip pat nepritaria tokiems Taivano ketinimams. Neseniai JAV valstybės sekretorė Candoleezze Rice teigė, kad Taivano referendumas dėl stojimo į JT yra provokacinė politika. Ji pridūrė, kad tokia politika nesuteiks Taivano gyventojams jokios realios naudos tarptautinėje arenoje.

Anot Josepho Nye, šiuo metu svarbiausia, kad Taivano problema nepavirstų konfliktu. Pasak jo, Kinijoje didėjant pokyčiams ir stiprėjant ekonomikai yra įmanoma surasti tokį problemos sprendimo variantą, kad Taivanas galėtų išlaikyti savo rinkos ekonomiką ir demokratinę sistemą neprisijungdamas prie JT. JAV siekia tokios Taivano klausimo sprendimo raidos laikydamasi dviejų aiškių principų: jokios nepriklausomybės Taivanui ir jokio Kinijos jėgos panaudojimo.

Nacionalinio saugumo kontekste JAV suinteresuota išlaikyti gerus santykius su Kinija. O Taivano nepriklausomybė nėra JAV nacionalinis interesas, nors kai kurie Taivano politikai stengiasi Vašingtono politiką traktuoti kitaip.

Jei šiandien Amerika į Kiniją žiūrės kaip į priešą, tai ateityje priešiškumas su ja bus neišvengiamas. Vis dėlto dabartinė Vašingtono politika ekonominę integraciją derina su atsargumu dėl Kinijos ateities neapibrėžtumo. Dėl jau susiformavusio JAV ir Japonijos saugumo aljanso Kinija negalės pasinaudoti „Japonijos korta“. Šiuo metu santūrumas yra svarbus abiem valstybėm. Tiek JAV, tiek Kinijai nėra reikalo konfliktuoti ir kariauti šiame amžiuje.

Pagal http://www.project-syndicate.org/ parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.