Sausio 22 d. (antradienį) atsakydamas Pilietiniam forumui – Rusijos nevyriausybinių organizacijų ir kitų grupių, remiamų Kremliaus, atstovų susirinkimui – Dmitrijus Medvedevas išdėstė savo prezidentinės rinkiminės kampanijos programą.

D. Medvedevas teigė, kad Rusijoje jau yra pilietinė visuomenė ir kad valstybė toliau laikysis „tvirto kurso“ kuriant „laisvą visuomenę“, kurioje laisvė ir teisingumas turi būti pagrindiniais principais. Taip pat jis teigė, kad Rusija privalo turėti „įtakingą ir laisvą žiniasklaidą – nacionalinę ir regioninę, spaudos ir elektroninę“.

D. Medvedevas teigė, kad Rusija kuria atstovaujamąją demokratiją. Anot jo, yra labai svarbu, kad išrinktieji atstovai nepamirštų savo įsipareigojimų piliečiams, o valstybės vaidmuo yra užtikrinti, kad jie visiškai gintų piliečių interesus. Jis taip pat kalbėjo apie „visuomenės ir valdžios dialogą“, „plačios visuomenės paramos“ ir „demokratinių procedūrų“ būtinybę atstovaujant piliečių interesams.

Pasak D. Medvedevo, esminė problema besikuriančioje Rusijos demokratinėje visuomenėje yra nacionalinių tradicijų suderinimas su demokratinėmis vertybėmis.

Kaip pažymėjo laikraštis „Moscow Times“, D. Medvedevas gynė partinės sistemos reformas, kurios buvo atliktos valdant prezidentui Vladimirui Putinui ir įgalino Kremlių veiksmingai kontroliuoti Valstybės Dūmą. Jis teigė, kad iki šių reformų rinkimai buvo „populistinių pažadų karnavalas“.

Kalbėdamas apie korupcijos problemą D. Medvedevas teigė, kad Rusija yra „teisinio nihilizmo“ valstybė ir ji ne vienintelė tokia valstybė Europoje. Jis pridūrė, kad kova su korupcija privalo tapti „nacionaline programa“. Taip pat jis kalbėjo apie būtinybę reformuoti pensijų sistemą.

Po šios kalbos dauguma kritikų abejoja, ar D. Medvedevas, kuris kovo mėnesį turbūt bus išrinktas naujuoju Rusijos prezidentu, bus pajėgus įgyvendinti šias reformas ar veiksmingai susidoroti su jo išvardytomis problemomis.

Pagal 2008 m. sausio 23 d. „Jamestown Foundation“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.