Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Šiaurės dujotiekio trasą siūlys sukti per Lietuvą (1)

2008 01 28

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas siūlys Rusijos vadovui Vladimirui Putinui Šiaurės dujotiekį tiesti ne Baltijos dugnu, bet per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, teigia lenkų dienraštis „Dziennik“. Anot laikraščio, su Baltijos šalimis ir Skandinavija koordinuotas pasiūlymas bus pateiktas per vizitą į Maskvą vasario pradžioje. Pagrindinis jo argumentas – mažesnė kaina. Pasak ekspertų, jis įtikinamas.

Vizito į Maskvą D. Tuskas vyksta vasario 8 dieną. Teigiama, kad Lenkijos ūkio ministerija susitikimui ruošia detalų pasiūlymo raportą.

Dienraštis tvirtina, kad prie dujotiekio projekto be Lenkijos prisijungtų dar ir Baltijos šalys, idėja koordinuota su jomis ir Skandinavijos valstybėmis.

Lietuvos Premjero patarėjas Saulius Spėčius lrt.lt patvirtino, kad šalys „dėl to bendrauja“.

Svariausiu D. Tusko argumentu bus projekto kaina – lenkų ekspertai skaičiuoja, kad dujotiekis ir dujų tiekimas į Vokietiją sausumos keliu būtų perpus pigesnis ir penktadaliu (200 km) trumpesnis nei Baltijos dugnu.

Dienraščio ekspertų nuomone, toks argumentas rusus turėtų įtikinti, nes, dabartiniais „Nord Stream“ bendrovės skaičiavimais, Šiaurės dujotiekio statybos kaina gali siekti 12 mlrd eurų.

Kitas argumentas V. Putinui būtų tai, kad Lenkijos premjero siūloma trasa bėgtų per ES šalis, todėl būtų garantija, kad, įpareigotos ES energetinės teisės, priešingai nei Baltarusija ir Ukraina, valstybės negalėtų savavališkai kelti kainų ir blokuoti dujų tranzito.

Lrt.lt primena, kad šiuo metu daugiau nei 1 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu.

Iki 2010 m. spalio 1 d. Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo turi būti nutiestas pirmasis vamzdynas, kurio galingumas turėtų siekti 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.

Projektą vykdo Rusija, Vokietija ir Olandija.

Tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra griežtai pasisakiusios prieš tokį projektą – esą taip galima pajudinti nuo Antrojo Pasaulinio karo ant dugno gulinčius cheminius ginklus.

Neseniai persvarstyti dujotiekio maršrutą paragino ir Suomija bei Švedija.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras