Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kam nepatogi tiesa apie globalinį atšilimą (5)

Aušra Radzevičiūtė
2008 01 30

Naujųjų metų išvakarėse viena užsienio radijo stotis paskelbė akciją „Išjunk šviesą – išgelbėk baltąją mešką“. Pesimistai tikina, kad šie gražūs gyvūnai labai greitai nebeturės kur gyventi ir pavydės Vokietijos zoologijos sode įsikūrusiam meškinui Knutui. Dėl to kaltas globalinis atšilimas – didelis baubas, kuris ties išlikimo riba nustums ne tik baltąsias meškas, bet ir daugelyje pasaulio regionų gyvenančius žmones.

Kas kaltas ir ką reikia ar būtina daryti? Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti nelengva, tačiau pradžioje tegu kalba faktai. Globalinis atšilimas (Global Warming) – tai laipsniškas vidutinės metinės atmosferos ir vandenyno temperatūros didėjimo procesas. Mokslininkai teigia, kad per paskutinįjį šimtmetį Žemė įkaito vienu laipsniu pagal Celsijų, o per artimiausius 50 metų vidutinė temperatūra pakils 3–5 laipsniais.

Globalinis atšilimas susijęs su natūraliais vidiniais procesais bei su antropogeniniais veiksniais: Žemės orbitos pakitimas, saulės ir ugnikalnių aktyvumas ir šiltnamio efektas. Automobiliai, gamyklų kaminai ir kiti žmogaus sukurti taršos šaltiniai kasmet į atmosferą išmeta apie 22 milijardus tonų angliarūgštės ir metano dujų.

2007 m. Nobelio premija buvo įteikta garsiajam amerikiečiui Albertui Gore‘ui – už kovą su globaliniu atšilimu. Jo knygoje „Nepatogi tiesa“ (An Inconvemient Truth: The Planetary Emergency Of Global Warmingand What We Can Do About It) pateikiama daug sukrečiančių ir bauginančių faktų. Juos vardyti galima be galo, bet šįkart pateiksime tik keletą.

Nuo 2002 m. iki 2005 m. dėl Antarkties šelfo tirpimo vandens lygis vandenynuose pakilo 1,5 milimetro. Nuo 1996 m. iki 2005 m. dukart paspartėjo Grenlandijos ledynų tirpimas. Nuo XVIII a. vidurio (priešindustrinis periodas) angliarūgštės ir metano dujų koncentracija padidėjo atitinkamai 31 ir 149 procentais.

Pasaulio Žaliųjų judėjimo duomenimis, vienas didžiausių Pietų Amerikos ledynų  – Patagonijos (Argentina) Upsala – kasmet netenka apie 200 metrų.

Globalinis atšilimas neabejotinai pagausins gamtinių kataklizmų – kai kur padažnės potvyniai, kai kur sausros, pradės trūkti geriamojo vandens.

Tačiau objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad toli gražu ne visi sutinka su tokia apokaliptine pasaulio raidos versija. Pats ryškiausias prancūzų skeptikas, buvęs šalies švietimo ministras, fizikas Claude‘as Allegre knygoje „Mano tiesa apie planetą“ (Ma Verite Sur la Planete) Albertą Gore‘ą atvirai vadina aferistu, už kurio nugaros slepiasi ekologinis verslas, gaunantis pajamas iš „žaliosios beprotybės“ skleidimo pasaulyje. Prancūzus, palaikančius A. Gore‘o „nepatogią tiesą“, C. Allegre lygina su religiniais fanatikais, kurie, vedami kažkokio nesuvokiamo kaltės jausmo, piešia pesimistinius scenarijus ir skleidžia niekus apie tai, kad klimato pokyčių procesams neva daro įtaką neprotinga žmogaus veikla.

Nepaisant prancūzų fiziko pykčio, globalinio atšilimo tema jau nebe saujelės idealistų ar, kaip jis tvirtina, fanatikų reikalas. 2007 m. JT tarpvyriausybinė ekspertų grupė (Intergovernment Panel on Climate Change), vienijanti 2,5 tūkstančio mokslininkų iš 130 pasaulio valstybių, paskelbė ataskaitą apie globalinio atšilimo pavojų žmonijai. Remiantis jų prognozėmis, 2100 m. dėl objektyvaus Antarkties ir Grenlandijos ledynų tirpimo vandens lygis vandenynuose pakils 18–59 cm, o tai jau tikra katastrofa kai kurioms saloms ir pakrančių teritorijoms, ištisiems miestams (tarp „mirtininkų“ minimi kinų Šanchajus ir Argentinos sostinė Buenos Airės).

Vidutinė temperatūra iki 2100 m. gali padidėti 1,8–4 laipsniais. JT ekspertai paragino šalis aktyviau dalyvauti rengiant Kioto protokolo sprendimus. Taip pat neseniai nuskambėjo iniciatyva JT sistemoje sukurti naują tarptautinę gamtosaugos organizaciją. Prieš pasisakė JAV ir Kinija, kurių pramonė turbūt labiausiai ir teršia atmosferą.

Taigi, kam tiesa apie globalinį atšilimą yra nepatogiausia?

Laikraštis „The Financial Times“ rašo: „Netrukus Kinijoje startuos olimpinės žaidynės, kurios greičiausiai virs milžinišku renginiu, demonstruojančiu šios XXI amžiaus supervalstybės laimėjimus. Nėra abejonių, jos parodys galingą kinų ekonomikos potencialą, fenomenalų panaudojimą žaliavų, reikalingų ekonomikos augimui ir tampančių pasibaisėtino aplinkos užterštumo priežastimi, ypač – Pekino gatvėse.“ Anot laikraščio, pasaulio bendruomenės susirūpinimas dėl klimato kaitos išliks, bet tikimybė, kad 2008 m. bus žengti svarbūs žingsniai efektyvių tarptautinių susitarimų link, labai maža. Aukštos naftos ir dujų kainos, žaliavų ir maisto poreikis bei didėjantis vartojimas nemažės, jei Kinija ir Indija vystysis tokiais greitais tempais.

Kalifornijos (JAV) universiteto Žurnalistikos fakulteto dekanas Orville‘as Schellas straipsnyje, paskelbtame Project-syndicate.com, tvirtina, kad ženklius klimato pokyčius daugiausia lemia Kinijos ekonomikos plėtra. „Ši šalis beveik 76 proc. energijos gauna degindama anglis. Pavyzdžiui, 2005 m. Kinijoje buvo sudeginta beveik 2,2 milijardo tonų anglių. 2010 m. šis rodiklis gali siekti 2,6 milijardo tonų. Automobilių gamyba išaugo nuo 640 tūkst. 2000 m. iki 3,1 mln. 2005 metais. Tolesnis prognozuojamas metinis augimas – 80 procentų. 1993 m. Kinija buvo nepriklausoma nuo naftos, o dabar jos importuojama vis daugiau, o 2025 m. elektros energijos vartojimas išaugs dvigubai. O tai jau prilygsta vienos elektrinės, kūrenamos anglimis, paleidimui kas savaitę“, – tikina O. Schellas. Anot jo, nieko keisto, kad 75 proc. Kinijos upių vanduo yra netinkamas gerti, o šioje šalyje net 7 miestai patenka į labiausiai pasaulyje užterštų sąrašą.

„Pekine ar Šanchajuje ištisomis savaitėmis nematyti saulės. Iš tikrųjų Kinija atsidūrė ant ribos ir gali pavirsti ekologiniu šiukšlynu“, – konstatuoja autorius.

Ir nors Kinijos valdžia tvirtina, kad į atmosferą išmetamų dujų kiekį mažins tik tuomet, kai tokius įsipareigojimus pradės vykdyti JAV, ir šioje šalyje užtenka blaivaus proto. 2006 m. ne tik kinų meteorologai, bet ir centrinės valdžios atstovai pripažino, kad paaštrėjusio taifūnų sezono priežastys – globalinis atšilimas. Interneto tinklalapyje China Talk Kinijos meteorologijos valdybos vadovas Čžen Goguan tikina, kad dėl globalinio atšilimo šalies laukia rimti iššūkiai – pirmiausia dėl apsirūpinimo maisto produktais.

„2030 m. Kinijos gyventojų skaičius pasieks 1,5 milijardo ir tai bus 200 milijonų daugiau, nei yra dabar. Kad visi kinai būtų aprūpinti maistu, kasmet grūdų gamybą reikia didinti 100 mln. tonų. Šiam planui realizuoti būtina plėsti ariamos žemės plotus – kasmet po 10 mln. hektarų. Deja, šiandien šie plotai mažėja“, – nepatogios tiesos neslepia Kinijos meteorologijos valdybos vadovas.

Mokslininkai sutinka: Kiniją globalinis atšilimas gali paveikti gana stipriai. Prognozuojama, kad per artimiausius 50–80 metų vidutinė temperatūra šioje šalyje padidės 2–3 proc. (jau 2006 m. vidutiniai rodikliai buvo didesni 1 laipsniu). Dėl padažnėjusių taifūnų, potvynių ir sausrų žuvo 2 mln. 704 tūkst. žmonių, o ekonominiai nuostoliai sudarė 27,2 mlrd. JAV dolerių.

Ne ką geresni laikai laukia ir Indijos. JT žemės ūkio organizacijos duomenimis, globaliniai klimato pokyčiai grasina Indijai badu. Jau dabar dėl potvynių ir sausrų šioje šalyje grūdų išauginama 18 proc. mažiau. Vien tik oro atšilimas puse laipsnio žiemą Indijoje derlių sumažina vidutiniškai 450 kg iš hektaro. Ekspertai nerimauja ir dėl ledynų Himalajuose tirpimo.

Bet ir vėl – Indija yra viena iš penkių didžiausių pasaulyje atmosferos teršėjų. Mokslininkų skaičiavimais, 2050 m. Indijos indėlis į šį „purviną“ reikalą patrigubės. Todėl per artimiausius 30–40 metų vidutinė temperatūra Indijoje gali išaugti net 3–4 laipsniais.

Pabaigai – „The Times“ išvada: „Globalinis atšilimas – tai iššūkis žmogiškajam intelektui ir kai kuriems bjauriems Homo sapiens įpročiams, bet vertinant riziką ir grėsmes reikalingas visiškas objektyvumas. (…) Kai kurie politikai tvirtina, kad kol Kinijoje kas savaitę atidaroma anglimis kūrenama elektrinė, Vakarų šalims apskritai beprasmiška ką nors daryti. Tai visiški niekai: nors Kinija ir Indija patenka į labiausiai aplinką teršiančių šalių sąrašą, vidutiniam amerikiečiui iki šiol tenka 6 kartus daugiau žalingų į atmosferą išmetamų dujų nei vidutiniam kinui.“

Tai gal tikrai visiems verta dažniau išjungti šviesą ir gelbėti baltąsias meškas?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras