Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Markus Vorkeris. Rusijos valstybinis investicinis fondas nedarys staigių judesių

2008 01 30

Rusijos vyriausybė tikisi, kad Vakarai politiškai nesipriešins jos sprendimui investuoti užsienyje dalį savo lėšų, perkant nedidelius JAV ir Europos kompanijų akcijų paketus, pareiškė Rusijos finansų ministras A. Kudrinas. Perteklinius pelnus, gaunamus iš energijos šaltinių pardavimo, vyriausybė planuoja investuoti į užsienio kompanijų akcijas ir obligacijas.

„Nacionalinės gerovės fondo“ valdymui Rusijos valdžia sudarinės sutartis su privačiomis valdančiosiomis kompanijomis, o Rusijos akcijų dalis kompanijose, į kurias bus investuojama, neviršys 5 proc. Tai turėtų nuraminti Vokietiją, JAV ir kitas šalis, kurios baiminasi galimos Rusijos įtakos didžiosioms kompanijoms.

„Nuogąstavimų galėtų būti tik tais atvejais, kai kalba eina apie tiesiogines šių lėšų investicijas ir akcijų kontrolinių paketų įsigijimą“ – teigė ministras.

A. Kudrinas ir kiti pareigūnai iš energijos šaltiniais turtingų ar besivystančių šalių yra verslo ir politikos elito, susirinkusio Davose, dėmesio centre. Šį dėmesį kelia smalsumo ir baimės mišinys, kurį JAV ir Europoje skatina kylanti ekonominė šių šalių galia.

„Nacionalinės gerovės fondui“ Rusija ketina skirti 31 mlrd. USD iš tų 160 milijardų, kurie gauti už energijos šaltinius ir buvo atidėti į rezervą. Pradedant nuo vasario, naujojo fondo lėšos bus investuojamos užsienyje, iš pradžių tik į valstybinius vertybinius popierius.

Užsienio ir Rusijos valdančiosios kompanijos, kurios bus pasirinktos tvarkyti investicijoms, privalės mažiausiai 60 proc. lėšų  įdėti į valstybinius užsienio valstybių vertybinius popierius, o į korporatyvines akcijas ir obligacijas galės investuoti nuo 20 proc. iki 40 proc.

„Investuotojas gali dalyvauti kompanijos valdyme tik nupirkęs 10-15 proc. akcijų. Mes ketiname savo investicijas plėsti ir esame suinteresuoti, kad mūsų dalis kompanijose būtų ribota“ – sakė A. Kudrinas.

Nors Rusija, kurdama naująjį fondą, planuoja vadovautis Norvegijos modeliu, iki norvegiškojo korektiškumo jai dar toli. Norvegijos fondas ne tik publikuoja informaciją apie visus savo aktyvus, bet ir neturi teisės vykdyti „neetiškų sandorių“ su kompanijomis, kurios, pavyzdžiui, gamina branduolinius ginklus, kasetines bombas ar pėstininkų minas, pažeidžia žmogaus teises ar kenkia gamtai.

A. Kudrinas ir kiti energijos šaltiniais turtingų šalių atstovai atmetė JAV ir Europos šalių siūlymą priimti elgesio kodeksą, kurio laikymasis valstybinių investicinių fondų darbą padarytų skaidrų. Jis pareiškė, kad pakankamą Rusijos investicijų skaidrumą užtikrina jų įvairėjimas.

Pagal 2008 m. sausio 25 d. „InoPressa.ru“ ir „The Wall Street Journal“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras