Istorija apie Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą yra jau gana sena, tačiau jai aktualumo suteikia spalvinga pagrindinio įtariamojo – Andrejaus Lugovojaus – asmenybė.

Jis tvirtina, kad yra neteisingai apkaltintas, ir jau sugebėjo patekti į Valstybės Dūmą, taip paliudydamas tolesnę panieką Vakarų šalims. A. Lugovojus yra garsiausias tarptautinis nusikaltėlis ir pasidarė Rusijos įžymybe po to, kai 2006 m. tapo pagrindiniu įtariamuoju dėl buvusio Rusijos šnipo A. Litvinenkos nunuodijimo Londone. Rusija atmetė Didžiosios Britanijos prašymus jį išduoti. A. Lugovojus nepaliaudamas tikina, kad yra neteisingai apkaltintas, tačiau nevengia mėgautis savotišku garbinimu, jam smagu būti iššūkio Vakarams simboliu.

A. Lugovojaus buvimas Rusijos parlamente tarsi įkūnija tą vis labiau Maskvą apimančią atmosferą: mes prieš juos.

Iš pažiūros A. Lugovojus yra vikrios eisenos, sportiškas, kartu kiek drovus – tarsi ir neatrodo kaip naujos įtampos tarp Rusijos ir Vakarų šalių įkūnijimas. Bet jo pasisakymai akivaizdžiai rodo ką kita.

Sovietų Sąjungos žlugimą A. Lugovojus laiko didžiule klaida. Jis sakosi norįs rusų kariuomenės grįžimo ir galios susigrąžinimo buvusiose įtakos sferose, taip pat nuolat primena apie Sovietų Sąjungos klestėjimo laikų galią. Net Rugsėjo 11-osios atakas jis vadina pačių amerikiečių sąmokslu, nes „reikėjo sukurti atitinkamą nuotaiką“.

A. Lugovojus teigia: „Aš nesutinku, kad šaltasis karas grįžta. Jis niekada nebuvo pasibaigęs. Joks rusas 1990 m. nematė nieko teigiamo iš Vakarų šalių pusės. Jos tik žėrė Rusijai įžeidimus ir pažeminimus.“

Paklaustas, ar išmušė atlygio valanda, A. Lugovojus prisiminė Bibliją: ,,Aš nesutinku su Biblijos posakiu, kad jei tave užgavo į žandą, tu turi atsukti kitą. Mano manymu, verčiau trenkti atgal kumščiu.“

Apskritai A. Lugovojus Rusijoje nelaikomas žudiku ir nesmerkiamas. Tiesiog jis yra paslaptingų kito šnipo gaudynių dalyvis, juolab kad A. Litvinenka Rusijoje buvo blogio simbolis.

Pagal 2008 m. sausio 27 d. „Los Angeles Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.