Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kosovas - pirmasis didžiųjų pasaulio galybių varžybų kėlinys

2008 02 02

Kosovo nepriklausomybė – viena aktualiausių šių dienų tarptautinės bendruomenės problemų. Šį savaitgalį Serbijoje vyks antras prezidento rinkimų turas, ir nuo rinkimų baigties bent iš dalies gali priklausyti ir tai, kaip greitai dar kartą gali tekti perbraižyti Europos žemėlapį.

Jugoslavija – separatizmo auka

88 metus išgyvenusi socialistinė federacinė Jugoslavijos respublika ėmė skausmingai byrėti po to, kai 1991-aisiais nuo jos atsiskyrė Slovėnija ir Kroatija. Šiuo metu vietoj buvusios vientisos šalies, savo plotu ir gyventojų skaičiumi prilygstančios pusei Ispanijos, yra susikūrusios šešios atskiros valstybės. Jei Kosovas visgi atsiskirs nuo Serbijos, jis taps septintąją buvusios Jugoslavijos respublika.

Buvusių Jugoslavijos respublikų kelias nepriklausomų valstybių link buvo ne vienodai sunkus. Štai pirmajai nuo Jugoslavijos atsiskyrusiai valstybei – nedidelei ir etniškai homogeniškai Slovėnijai - teprireikė kovoti vos 10 dienų.

Kroatijai, kurios 12 proc. (arba 600 tūkst.) gyventojų yra serbai, buvo sudėtingiau - iki paskelbiant nepriklausomybę 1995 metais, jai teko kovoti su Jugoslavijos armija ir serbų sukilėliais.

Etniškai margoje Bosnijoje, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, ir kurioje taip pat veikia didelės serbų ir kroatų bendruomenės, vyko vienos iš žiauriausių kovų visoje Jugoslavijoje. Etniniai pasidalijimai Bosnijoje ir šiandien išlieka skaudūs.

1991 metais nepriklausomybę paskelbusiai Makedonijai, vienintelei iš visų Jugoslavijos tautų, nereikėjo kovoti dėl teisės atsiskirti. Tačiau praėjus dešimtmečiui jai teko kovoti su albanų separatistais, kad galėtų visiškai kontroliuoti didžiąją dalį savo teritorijos.

Antrojoje XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pusėje Juodkalnija taip pat nusprendė nebenorinti būti „jaunesniąja Serbijos seserimi“ ir pradėjo po truputį bandyti atsiskirti nuo likusios Jugoslavijos teritorijos, o vėliau – ir bandyti nutraukti ir taip silpnos Serbijos ir Juodkalnijos sąjungos saitus. Juodkalnijos ir Serbijos „skyrybos“ tęsėsi aštuonerius metus, kol po nacionalinio referendumo Juodkalnija taikiai atsiskyrė nuo „motininės“ valstybės.

Po šio įvykio Serbija – didžiausia iš buvusios Jugoslavijos respublikų – įgijo naują statusą – pirmą kartą po 88 metų ji tapo tikrai nepriklausoma valstybe, nebepriklausančia jokiai sąjungai. Tačiau naujo statuso gavimas savaime nereiškė, jog ši valstybė pradeda naują gyvenimą.

Serbija yra dažniausiai kaltinama dėl kraujo praliejimų buvusios Jugoslavijos teritorijoje – būtent ši šalis siekė, kad visi serbai, kurių penktadalis gyvena Kroatijoje ir Bosnijoje, gyventų vienoje valstybėje. Savo žinioje turėdamas buvusios Jugoslavijos kariuomenę, Belgradas skatino skirtingose valstybėse gyvenančius serbus kovoti dėl „Didžiosios Serbijos“ įkūrimo. „Didžiosios Serbijos“ įkūrimas ir šiandien išlieka didžiausios, kraštutinėmis nacionalistinėmis nuotaikomis persisunkusios Serbijos partijos politiniu tikslu.

Ištisą dešimtmetį nesmurtiniu būdu besipriešinę vis labiau griežtėjusiam serbų valdymui, albanų ekstremistai pakeitė savo veiklos būdus ir 1998 metais pradėjo sukilimą, užpuldinėdami policijos pareigūnus, kareivius ir terorizuodami civilius serbų gyventojus. Atsisakiusi derėtis su nuosaikių pažiūrų albanų lyderiais, Serbija davė griežtą atsaką, prieš albanus pasiųsdama kariuomenę, policiją ir sukarintas grupuotes.

Kruvini Kosove vykę konfliktai sukėlė didelę albanų pabėgėlių bangą ir 1999 metais paskatino NATO bombarduoti Jugoslavijos teritoriją tol, kol Belgradas atitraukė savo pajėgas iš Kosovo.

Šiuo metu vėl dėmesio centre esantis Kosovas, pasinaudodamas Vakarų parama, vis garsiau kalba apie atsikyrimą nuo Serbijos.

Tarptautinė bendruomenė – nevieninga

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, jog vienašališkas Kosovo atsiskyrimas nuo Serbijos tėra laiko klausimas. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad tarptautinė bendruomenė į tokį žingsnį reaguotų ne vieningai. Tiek JAV, tiek ES yra išsakiusius oficialią poziciją, kad pripažintų Kosovo atsiskyrimą. Kita vertus, ekspertai pažymi, kad ES šalims tai būtų dar vienas išbandymas, kuris parodytų, ar šalys tikrai gali vienu balsu spręsti svarbius užsienio politikos klausimus. Ispanija, Graikija, Kipras, Rumunija ir Bulgarija yra tos valstybės, kurios vargu ar su dideliu džiaugsmu sutiktų žinią apie Kosovo atsiskyrimą, nes pačios savo šalyse turi problemų dėl separatizmo, o tai gali tapti akivaizdžiu ir nauju šių problemų katalizatoriumi.

Kita vertus, Kinija ir ypač Rusija laikosi radikaliai priešingos pozicijos ir yra nelinkusios palaikyti galimo Kosovo atsiskyrimo. Akivaizdu, kad baiminamasi precedento sukūrimo bei vadinamojo „sniego gniūžtės“ efekto, kai apie norą atsiskirti gali garsiau pareikšti Padnestrės Respublika, Abchazija, Pietų Osetija, gal net suaktyvėtų norintieji atsikirti kitose Rusijos Federacijos respublikose. Šie klausimai gal kiek kitu mastu, tačiau aktualūs ir Kinijai.

Patys serbai yra labai aiškiai deklaravę, kad tokiam separatistiniam žingsniui niekada nepritars ir teigia, jog Kosovo albanai turi teisę įkurti nepriklausomą valstybę tose teritorijose, kuriose jie sudaro gyventojų daugumą, tada ir šiaurinėje Kosovo dalyje bei Bosnijoje gyvenantys serbai turi teisę padaryti tą patį.

Ir tai nebūtų konflikto pabaiga – kroatai tada pareikalautų didžiosios dalies Bosnijos teritorijos, o dar greičiau savo teises imtų reikšti Makedonijoje ir pietų Serbijoje gyvenantys albanai, kurie pradėtų reikalauti, kad visa jų etninė grupė būtų suburta vienos valstybės teritorijoje, Jei taip atsitiktų, kiltų naujos smurto bangos.

„Albanai be pačios Albanijos gyvena dar keturiose kitose valstybėse,“ – taip neseniai yra pasakęs buvęs Kosovo ministras pirmininkas Agimas Ceku. – „Jei Kosovas būtų padalytas atitinkamai pagal etninius pasidalijimus, albanai pradėtų kalbėti apie būtinybę suvienyti visus albanus“.

Didžiųjų geopolitinių ambicijų scena

Išsiskiriančios Rytų ir Vakarų šalių pozicijos Kosovo nepriklausomybės klausimu tik dar kartą akivaizdžiai įrodo, kad Jugoslavijos, kuri ištisus dešimtmečius buvo tapusi trapia riba, subyrėjimas sukėlė tikrą sumaištį ir taip politiškai itin sudėtingame Europos regione. Geopolitiškai šis regionas visada buvo itin svarbus didžiosioms valstybėms siekiant įtvirtinti savo interesus, o nepriklausomybę siekiantis paskelbti ir meiliai amerikiečių karių saugomas Kosovas, kuriame yra dislokuota antra pagal dydį amerikiečių karinė bazė, tik dar labiau kaitina aistras. Savo ruožtu ekspertai pažymi, kad nesutarimas dėl Kosovo statuso vis labiau primena nesutarimus tarp dujų ir naftos gamintojų bei vartotojų.

Gal todėl nereikėtų stebėtis, kad greta Kosovo nepriklausomybės klausimo, pastaruoju metu yra švaistomasi staigiais pokyčiais Europos energetikos scenoje. Pavyzdžiui, Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“, kuriai šiandien vadovauja žmogus, kuris rytoj veikiausiai bus Rusijos prezidentas, susitarimai su Serbija ir Bulgarija. JAV, kuri globojo naftotiekį Baku-Tbilisis-Džeichanas, mėgina išnaudoti Kosovą ir jo strateginę poziciją, kaišiodamos pagalius į ratus naujajam Rusijos projektui. Esant tokiai situacijai, Europa palaiko JAV taip pat ir dėl to, kad jai gresia ir toliau išlikti itin priklausomai nuo Rusijos energetinių išteklių.

Bandydami apibendrinti didžiuosius geopolitinius procesus, kurių atspindžiai matomi ir Kosove, politikos apžvalgininkai pažymi, kad po Berlyno sienos griūties JAV vykdė nuoseklią politiką ir teikė paramą visur, kur tik buvo siekiama valstybes kurti etninių bei konfesinių pagrindu. Kai kada tai buvo daroma esant akivaizdžiai būtinybei išspręsti politines ar humanitarines krizes (pavyzdžiui, buvusios Jugoslavijos atvejis), kitu atveju – tiesiai siekiant išlaikyti ir užtikrinti įtaką ir galią pasaulio politikoje.

Tuo tarpu Rusijos reakcija buvo radikaliai priešinga – ji kiek įmanydama skatino agregacinius procesus Juodosios jūros, Kaspijos jūros regiono, Centrinės Azijos bei Azijos šalyse. Akivaizdu, kad Kremlius pastaraisiais metais kaip niekad daug dėmesio ir jėgų skyrė daugybės įvairių „sąjungų“ kūrimui. Tokią politiką visur - nuo Kosovo iki Irako, nuo Irano iki Kaukazo, nuo Abchazijos iki Šiaurės Osetijos ir Padnestrės - lydėjo pasipriešinimas separatistinėms idėjoms.

Atsižvelgiant į šias tendencijas, akivaizdu, kad Balkanuose vyksta tik pirmasis didžiųjų pasaulio galybių varžybų kėlinys.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras