Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šaltasis karas ar tik šaltas dušas? (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 02 01

Gana nemažai polemikos kilo po to, kai pakalbėjęs apie naujo šaltojo karo grėsmes britų dienraščiui „The Financial Times“ Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus gavo šiokios tokios viešos pylos nuo Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretorės Condoleezze‘os Rice, netiesiogiai pavadinusios tokias kalbas nesąmone.

Politinę tokio C. Rice atsako V. Adamkui potekstę pasaulinio ekonomikos forumo Davose metu galima suprasti, tad ir stebėtis jos žodžiais bei tonu neverta. Lygiai taip pat ir tie, kurie domėjosi Vladimiro Putino praeitimi, pasaulėžiūra, jos formavimosi aplinkybėmis ir sekė Rusijos politinę elgseną nuo 2000 m. pradžios, tikrai neturėtų abejoti V. Adamkaus argumentais.

Tiesa, Lietuvoje atsirado ir tokių ekspertų, kurie nutarė, kad C. Rice mūsų Prezidento visai nekritikavo. Neva jos žodžiai, kad kalbos apie naują šaltąjį karą tėra sapalionės, buvo abstraktūs ir neišprovokuoti to, apie ką plačiajai auditorijai stengėsi prabilti V. Adamkus.

Pažymėtina, kad principinga pozicija Rusijos atžvilgiu, nesvarbu, ar tai būtų kompensacijos už padarytą žalą klausimai, ar perspėjimai dėl galimų Kremliaus ketinimų, Lietuvoje visuomet sulaukia darnaus atsako, kritikuojančio tuos, kurie kritikuoja Maskvą. Tiesa, kartais tai būna tiesioginis ir net primityvus pataikavimas Rusijai, o kartais – kiek subtilesnės kalbos apie JAV Valstybės sekretorės žodžių turinį bei potekstę.

Vis dėlto kalbėti apie kitų kalbas yra gana sudėtingas ir nedėkingas darbas. Tačiau juo labai patogu užsiimti tuomet, kai nenorima atsižvelgti į faktus arba siekiama juos tiesiog ignoruoti. O faktai, t. y. viskas, kas susiję su dabartinio Kremliaus režimo specifika ir prognozėmis dėl jo elgesio tęstinumo, pakankamai tvirtai byloja, kad kalbėti apie blogąjį scenarijų, apie kurį užsiminė ir V. Adamkus, yra rimtas pagrindas.

Energijos išteklių eksportas iš Rusijos į Europą visomis kryptimis pasidarė gerokai intensyvesnis. Jos pajamos iš gamtinių dujų, naftos, taip pat ginklų ir karinių technologijų pardavimo ženkliai išaugo, dėl to V. Putino režimas susikūrė palankias ekonomines savo legitimumo sąlygas. Rusijos manipuliacijos energetinių išteklių kainomis siekiant politinių tikslų taip pat buvo akivaizdžios daugelio gretimų valstybių atžvilgiu. Ir galų gale negalima nepastebėti to, kokiu tempu Kremlius šiuo metu įgyvendina naujus energetinius projektus, aiškiai bandydamas atimti iš Europos Sąjungos visas galimas alternatyvas bent jau rusiškoms dujoms.

Prie viso to dar galime pridėti ultimatumus dėl priešraketinės gynybos sistemos statybų Čekijoje ir Lenkijoje, išstojimą iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, taip pat ultimatumus dėl Kosovo, tapatinant jį su Padnestre bei Abchazija ir t. t.

Jei tai neprimena aiškaus antidemokratinių pozicijų užėmimo ir siekių tą antidemokratinę įtaką plėsti, tuomet dabartinio Kremliaus simpatikų norėtųsi paklausti – kas tai yra?

Žinoma, JAV atstovai (ypač respublikonai), rodę tokią simpatiją Lietuvai, niekuomet nesiryš atvirais žodžiais kritikuoti savo NATO sąjungininkės. Tačiau juk jau ne vieną kartą yra pasitaikę, kad Vašingtonas perspėdavo ar nutildydavo savo partnerius ir dar subtiliau.

Tačiau ne ką mažiau svarbu ir tai, kad Davose pasakytų C. Rice žodžių nereikėtų pernelyg sureikšminti, nes jos, kaip ir visos George‘o W. Busho administracijos, dienos Baltuosiuose rūmuose jau suskaičiuotos, o jų veiklos padarinių fone respublikonams reikėtų šiokio tokio stebuklo, kad jų kandidatas laimėtų šių metų pabaigoje JAV vyksiančiuose rinkimuose.

Ir dar. Nereikia idealistiškai tikėtis, kad NATO ir ES narės statusas Lietuvai garantuoja besąlygišką paramą bet kokiu klausimu. Kai reikalai pasisuka link žemiškų dalykų (naftą bei dujas kaip tik ir galima priskirti prie tokių), visi labiau linkę rūpintis savo gerove, o kolektyvinė nauda traukiasi į antrą planą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras