Sekmadienį (sausio 27 d.) Rusijos valdžia atmetė opozicijos lyderio paraišką dalyvauti kovo 2 d. prezidento rinkimuose.

Centrinė rinkimų komisija pareiškė, kad atmetė opozicijos lyderio Michailo Kasjanovo paraišką dėl įregistravimo rinkimuose, nes daugiau kaip 13 proc. surinktų rinkėjų parašų dėl paramos kandidatui yra netinkami. Toks sprendimas, kuriuo nepatenkintiems ar protestuojantiems rinkėjams atimama galimybė balsuoti už gerai žinomą ir patyrusį opozicijos kandidatą, nebuvo netikėtas.

M. Kasjanovas Centrinės rinkimų komisijos sprendimą apibūdino kaip politinį, užsakytą Kremliaus. M. Kasjanovas yra buvęs Rusijos ministru pirmininku. Vėliau jis tapo dabartinio šalies prezidento Vladimiro Putino ir jo galios centralizavimo bei oficialios korupcijos kritiku.

Tiek Rusijos vyriausybė, tiek didžiausia šalies politinė partija, kuri yra vadovaujama V. Putino, remia Dmitrijaus Medvedevo, pirmojo vicepremjero, rinkiminę kampaniją. Be to, per nacionalinę šalies televiziją kiekvieną dieną yra pateikiamos palankios žinios apie Kremliaus remiamą D. Medvedevą.

O M. Kasjanovas siekia išnaudoti savo kandidatavimą prieš tai, ką jis vadina Kremliaus nusikaltimais, – prieš galios koncentravimą ir įsišaknijusią politinio pliuralizmo baimę. M. Kasjanovas teigia, kad apklausų, rodančių, jog jį remia tik nedidelė Rusijos gyventojų dalis, rezultatai yra suklastoti. Anot jo, realiai jo kandidatūrą į prezidentus palaiko daugiau nei ketvirtadalis Rusijos rinkėjų. M. Kasjanovo rinkimų štabo atstovai teigia, kad visi surinkti rinkėjų parašai yra tinkami.

Dar neaišku, ar M. Kasjanovas kreipsis į teismą dėl Centrinės rinkimų komisijos sprendimo. Vis dėlto teisminė valdžia yra kontroliuojama Kremliaus. M. Kasjanovas sakosi suprantąs, kad teismas tikriausiai nepakeistų vyriausybės sprendimo.

Atmetus M. Kasjanovo kandidatūrą, kiti D. Medvedevo oponentai prezidento rinkimuose yra šie: Genadijus Ziuganovas, Komunistų partijos lyderis, Vladimiras Žirinovskis, ultradešiniosios Liberalų demokratų partijos lyderis, ir Andrejus Bogdanovas, mažos ir beveik nežinomos Demokratų partijos lyderis.

Pagal 2008 m. sausio 28 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.