Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija užima Serbijos energetinį sektorių

2008 02 02

Sausio 25 d. Rusijos ir Serbijos vadovai pasirašė susitarimą dėl Serbijos dujų ir naftos sektorių perdavimo Rusijos kompanijai „Gazprom“. Serbijos prezidento rinkimai ir Rusijos parama Belgradui Kosovo provincijos statuso klausimu pakoregavo politinį šio susitarimo kontekstą. Dabartinis Serbijos prezidentas Borisas Tadičius, kuris antrame rinkimų ture susirungs su prorusišku kandidatu, nebegalėjo atidėlioti susitarimo ratifikavimo terminų.

Esminė šio susitarimo dalis yra dujų klausimas. Šiuo atžvilgiu Serbija žengia paskui Italiją, Graikiją, Bulgariją ir Austriją, kurios neseniai susibūrė aplink „Gazprom“ kompanijos dujotiekio „South Stream“ projektą. Skubėdamos prisijungti prie „Gazprom“ projekto šios šalys savo skepticizmą ES „Nabucco“ projekto atžvilgiu pavertė besipildančia pranašyste.

Pagal Serbijos ir Rusijos pasirašytą susitarimą kampanijos „Gazprom“ ir „Serbijos dujos“ formuoja dvi jungtines kompanijas, kuriose 51 proc. akcijų kontroliuoja Rusijos kompanija. Viena kompanija turi nutiesti „South Stream“ dujotiekio atšaką per Serbijos teritoriją. „South Stream“ dujotiekis į Serbiją bus nutiestas iš Bulgarijos. Kita jungtinė kompanija turi išplėsti ir modernizuoti Serbijos požemines dujų saugyklas, esančias netoli Serbijos sienos su Vengrija ir Rumunija. Šis susitarimas kartu skatina Serbijos ambicijas tapti „Gazprom“ koncerno dujų „regionine jungtimi“.

Serbija sveikina šį susitarimą, nors jo įgyvendinimui Belgradui reikės nemažai išlaidų. Be to, pagal šį susitarimą Serbijos energetika tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos. Serbijos pareigūnai atvirai reiškia pasitenkinimą dėl „užtikrinto“ dujų tiekimo 30 metų, būsimų didelių tiesioginių užsienio investicijų į šalį ir iš dujų tranzito gausimų pajamų. Taip pozityviai šį susitarimą vertina visi Serbijos ministrai ir politikai, nepaisant  jų politinių pažiūrų ir orientacijos užsienio politikos srityje.

Serbijos vyriausybė vis dar nesutaria dėl terminų, kada Serbijos valstybės kontroliuojama naftos kompanija turi būti parduota „Gazprom“ antrinei įmonei. Nors Rusijos kompanijos „Gazprom“ pasiūlyta pirkimo kaina buvo įvertinta kaip nepakankama, dauguma Serbijos ministrų kabineto narių su ja sutiko.

Pagal 2008 m. sausio 28 d. „Jamestown Foundation“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1257)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (303)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (343)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (655)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (171)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras