Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko pradėjo savo vizitą Briuselyje, siekdama sutvirtinti ryšius su Europos Sąjunga. Tuo pačiu BBC korespondentas Kijeve pasidomėjo, ką Ukrainos gyventojai mano apie bloką.

Dažnai Ukraina vaizduojama kaip pasidalijusi į dvi dalis – rytinę ir vakarinę. Vis dėlto ES klausimu ukrainiečiai jau atrodo gana vieningi. Neseniai atliktos apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei 63 proc. Ukrainos piliečių pritaria narystei ES. Daugumos šalies regionų gyventojai mano, kad šalies narystė ES greičiau pagerintų jų gyvenimą.

Ukrainos ir ES ryšiai yra gana stiprūs. ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė. Be to, Ukrainos vyriausybė neslepia savo ketinimų ir ambicijų įstoti į ES, tačiau pati ES Ukrainos narystės klausimu nėra taip entuziastingai nusiteikusi. Daugumoje ES valstybių vyrauja įsitikinimas, kad Sąjunga jau ir taip yra gana išsiplėtusi.

Ukrainos vyriausybės nariai tikisi, kad Ukraina galėtų tapti ES nare, bet kartu suvokia, kad šiam tikslui įgyvendinti reikia laiko. O ir ne visi ukrainiečiai yra optimistiškai nusiteikę narystės Sąjungoje atžvilgiu. Jie netiki, kad ES valstybės nori priimti Ukrainą į bloką. Be to, gaji ir susvetimėjimo su Rusija baimė (pavyzdys – dujų kainos pakėlimas). Egzistuoja nuomonė, jog ES nieko nedaro, kad įveiktų pleištą, skiriantį Ukrainą ir Rusiją. Vis dėlto Europos Komisijos delegacijos Kijeve vadovas teigia, jog Ukrainos santykiai su ES ir Ukrainos santykiai su Rusija nėra nulinės sumos žaidimas. Jo teigimu, Ukrainos santykių su ES gerėjimas nereiškia jos santykių su Rusija blogėjimo.

Vis dėlto J. Tymošenko viliasi Briuselyje ES valstybių lyderius įtikinti, kad Ukraina rimtai pasirengusi įgyvendinti visas reformas, kurias ES nurodė kaip būtinas, kad šalis galėtų tęsti kelią visiškos narystės ES link. Iš tiesų derybos vyksta dėl laisvosios prekybos sutarties.

Pagal 2008 m. sausio 28 d. BBC informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.