Jugoslavijos nostalgija
2008 02 03

Šį pavasarį Bostjanas Troha ir penkiasdešimt jo bendraminčių iš buvusios Jugoslavijos ketina paminėti 116-ąjį diktatoriaus Josipo Broz Tito gimtadienį. Šiai progai B. Troha pasamdė J. Broz Tito antrininką ir dešimtis vaikų, kurie dėvės jugoslavų partizanų beretes, mojuos Jugoslavijos vėliavomis ir entuziastingai plos Broz Tito antrininkui, skambės jugoslavų liaudies muzika.
Sociologai čia įžvelgia vadinamosios jugonostalgijos tendenciją, kai jauni ir seni ilgisi netgi autoritarinės praeities. Juk mažos naujosios šalys su savo dažnokai niūria realybe yra pamirštamos, paliekant joms pačioms tvarkytis su karų padariniais, ekonominiais sunkumais.
Aš ilgiuosi Jugoslavijos, sako B. Troha, 33-ejų metų slovėnų verslininkas. Dabar mes neturime nieko, o turėjome viską.
Kultūros apžvalgininkai teigia, kad Jugoslavijos nostalgija pasireiškia įvairiais būdais. Pavyzdžiui, 5000 slovėnų jaunuolių nuvyko į buvusią Jugoslavijos sostinę Belgradą (dabartinę Serbijos sostinę) švęsti Naujųjų metų. yu interneto svetainės tebėra populiarios. Balsuojant Eurovizijos dainų konkurse pamirštamos nuoskaudos.
J. Broz Tito įvaizdis pasitelkiamas parduodant viską nuo alaus iki kompiuterių.
Verslininkas Blasko Gabričius neprašovė nusprendęs pastatyti Jugolendą jugoslavų teminį parką su mini Adrijos jūra ir Triglavo kalno (aukščiausios Jugoslavijos viršukalnės) modeliu. Lankytojų Jugolende sparčiai daugėja.
Širdyje aš tebesu Jugoslavijos gyventojas, sakė Jugolendo įkūrėjas. Dabar mes turime demokratiją ir tuščias kišenes.
Jugonostalgijos kritikai, o jų yra gana daug, sako, kad ji yra sukelta pavojingų kraštutiniųjų, kurie trokšta komunistų eros socialinio saugumo ir J. Broz Tito asmenybės kulto, užmiršdami skurdą, fanatišką nacionalizmą ir 1000 procentų infliaciją 1990 metais, ką jau kalbėti apie politines represijas ir cenzūrą.
Mane ši nostalgija glumina, sakė Slovėnijos užsienio reikalų ministras. Žmonės kalba, kad nebuvo taip blogai, kad socializmas buvo žmoniškesnis. Bet visi buvusioje Jugoslavijoje buvo lygūs dėl to, kad visi buvo neturtingi. Jugoslavijoj buvo diktatūra.
Dabar viskas sukasi apie pinigus, paprastiems žmonėms nėra lengva.
Tačiau yra užmirštamas J. Broz Tito vaidmuo sukeliant suirutę. Pasak istorikų, tiesiog praeitis, lyginant ją su liūdna realybe, yra romantizuojama. Bet nėra ko nė galvoti, kad Jugoslavija galėtų vėl egzistuoti. Ši šalis yra mirusi.
Pagal 2008 m. sausio 30 d. The New York Times informaciją parengė Irma Baranauskaitė |