Šį pavasarį Bostjanas Troha ir penkiasdešimt jo bendraminčių iš buvusios Jugoslavijos ketina paminėti 116-ąjį diktatoriaus Josipo Broz Tito gimtadienį. Šiai progai B. Troha pasamdė J. Broz Tito antrininką ir dešimtis vaikų, kurie dėvės jugoslavų partizanų beretes, mojuos Jugoslavijos vėliavomis ir entuziastingai plos Broz Tito antrininkui, skambės jugoslavų liaudies muzika.

Sociologai čia įžvelgia vadinamosios „jugonostalgijos“ tendenciją, kai jauni ir seni ilgisi netgi autoritarinės praeities. Juk mažos naujosios šalys su savo dažnokai niūria realybe yra pamirštamos, paliekant joms pačioms tvarkytis su karų padariniais, ekonominiais sunkumais.

„Aš ilgiuosi Jugoslavijos, – sako B. Troha, 33-ejų metų slovėnų verslininkas. – Dabar mes neturime nieko, o turėjome viską.“

Kultūros apžvalgininkai teigia, kad Jugoslavijos nostalgija pasireiškia įvairiais būdais. Pavyzdžiui, 5000 slovėnų jaunuolių nuvyko į buvusią Jugoslavijos sostinę Belgradą (dabartinę Serbijos sostinę) švęsti Naujųjų metų. „yu“ interneto svetainės tebėra populiarios. Balsuojant Eurovizijos dainų konkurse pamirštamos nuoskaudos.

J. Broz Tito įvaizdis pasitelkiamas parduodant viską – nuo alaus iki kompiuterių.

Verslininkas Blasko Gabričius neprašovė nusprendęs pastatyti Jugolendą – jugoslavų teminį parką – su mini Adrijos jūra ir Triglavo kalno (aukščiausios Jugoslavijos viršukalnės) modeliu. Lankytojų Jugolende sparčiai daugėja.

„Širdyje aš tebesu Jugoslavijos gyventojas, – sakė Jugolendo įkūrėjas. – Dabar mes turime demokratiją ir tuščias kišenes.“

„Jugonostalgijos“ kritikai, o jų yra gana daug, sako, kad ji yra sukelta pavojingų kraštutiniųjų, kurie trokšta komunistų eros socialinio saugumo ir J. Broz Tito asmenybės kulto, užmiršdami skurdą, fanatišką nacionalizmą ir 1000 procentų infliaciją 1990 metais, ką jau kalbėti apie politines represijas ir cenzūrą.

„Mane ši nostalgija glumina, – sakė Slovėnijos užsienio reikalų ministras. – Žmonės kalba, kad nebuvo taip blogai, kad socializmas buvo žmoniškesnis. Bet visi buvusioje Jugoslavijoje buvo lygūs dėl to, kad visi buvo neturtingi. Jugoslavijoj buvo diktatūra.“

Dabar viskas sukasi apie pinigus, paprastiems žmonėms nėra lengva.

Tačiau yra užmirštamas J. Broz Tito vaidmuo sukeliant suirutę. Pasak istorikų, tiesiog praeitis, lyginant ją su liūdna realybe, yra romantizuojama. Bet nėra ko nė galvoti, kad Jugoslavija galėtų vėl egzistuoti. Ši šalis yra mirusi.

Pagal 2008 m. sausio 30 d. „The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.