Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pasaulio ekonominė krizė ir amero (21)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2008 02 05

Bėda ne ta, kad žmonės valdo pinigus, o ta, kad pinigai valdo žmones.

Konstantinas Kušneras

Šiandien pasaulyje daug kalbama apie globalią ekonomikos krizę. Ją galima bandyti aiškinti dviem būdais. Pirmasis jų yra paprastas ir logiškas. Jau seniai žinoma, kad pasaulio ekonomika vystosi cikliškai: pakilimas, nuosmukis, pakilimas. Taigi galbūt šiandien jai atėjo metas sulėtėti. Manytina, kad recesija gali užtrukti vienus ar dvejus metus. Šiuo atveju daug kas priklausys nuo pasaulio ekonomikos lokomotyvo – Jungtinių Amerikos Valstijų – ekonominės padėties. Pagaliau nuo ipotekos krizės Amerikoje tarsi ir parsidėjo dabartiniai neramumai pasaulio biržose ir rinkose. Apskritai įdomu stebėti, kaip yra panikuojama dėl virtualiosios ekonomikos priepuolių. Jeigu, pavyzdžiui, „Gazprom“ akcijos biržoje smarkiai kris, tai nereiškia, kad koncernas akimirksniu bankrutuos, nes dujos, kurias jis išgauna, niekur neišnyks, o Rusijos valstybė jo neparduos, kad ir kokia maža pasidarytų jo kaina. Tačiau grįžkime prie Amerikos, kuri yra antrojo galimo pasaulio ekonominės krizės aiškinimo centre. Šis aiškinimas galbūt yra iš sąmokslo teorijos srities, bet (a) tokie aiškinimai yra visada įdomūs ir (b) juose slypi bent dalis tiesos, kuri verčia susimąstyti. Pažymėtina, kad tiek populiariosios teorijos, tiek sąmokslo teorijos iš esmės operuoja tais pačiais faktais – tiesiog sudeda iš jų skirtingą priežastinę grandinę (ką jau kalbėti apie tai, kad atskiros pripažintos teorijos sąmoningai nenori matyti tam tikrų faktų, o sąmokslo teorijos kartais sugalvoja tai, ko nėra).

Dolerio pabaiga

Šie du žodžiai yra ne naujiena. Jie jau seniai yra vartojami ryšium su labai rimtomis problemomis, kurios kamuoja JAV ekonomiką. Amerikos einamosios sąskaitos deficitas ir užsienio skola yra tokio dydžio, kad Kongresas yra priverstas nuolat juridiškai kelti vyriausybinių įsiskolinimų „lubas“, kad nebūtų paskelbtas Amerikos defoltas. Ligi šiol JAV laikosi tik ant investitorių pasitikėjimo ir finansinės dolerio monopolijos (visų pirma naftos prekybos srityje), tačiau tas pasitikėjimas kasdien mažėja, o dolerio kursas greitai krinta.

Dėl to natūraliai kyla klausimas: jeigu JAV ekonominiai reikalai yra tokie katastrofiškai blogi, kodėl tas Amerikos krachas niekaip neįvyksta? Dažniausiai šiuo atveju pateikiamas atsakymas, kad JAV (dolerio) finansinis žlugimas yra niekam pasaulyje nenaudingas, nes tuomet įvyktų didžiulė ekonominė suirutė, palyginti su ja, dabartiniai panikos požymiai yra juokai. Čia yra tiesos, tačiau galima ir kitokia logika. Įsivaizduokime, kad koks nors žmogus yra atsidūręs sunkioje ekonominėje padėtyje (visiems skolingas, neturi gero darbo ir pan.). Jo situacija, atrodo, yra tokia bloga, kad blogiau būti jau negali. Tuomet jis gali paskelbti savo bankrotą ar sugalvoti kokią kitą machinaciją, kuri leistų jam išsisukti iš padėties, ir koks jo reikalas, kad nuo tokio jo žingsnio nukentės kiti žmonės, juk jam blogiau jau būti negali. Žinoma, kiti gali susirinkti ir jį sumušti, bet niekas Amerikos nesumuš, nes jos karinė galia yra pakankamai didelė. Dabar šiek tiek istorijos. Ne taip seniai, XX amžiuje, buvo laikai, kai egzistavo auksinis dolerio standartas, t. y. doleris buvo padengtas auksu (Bretton Woods sistema, sukurta po Antrojo pasaulinio karo). Tačiau vieną dieną Prancūzijos prezidentas Ch. de Gaulle‘is pareikalavo, kad JAV iškeistų nemažą dolerių sumą į Prancūzijai priklausantį auksą. Jo pavyzdžiu pasekė kitos Europos šalys, ir 1971 m. dolerio keitimas į auksą buvo sustabdytas. Jeigu Amerikos valiuta nebūtų buvusi „atrišta“ nuo auksinio standarto, Jungtinėms Valstijoms būtų grėsusi rimta finansinė ekonominė krizė, ir todėl amerikiečiai nedvejodami žengė šį žingsnį. Nors jis ir sukėlė rimtą nepasitenkinimą, Amerikai tai padėjo atsistoti ant kojų (be to, pavyko susitarti su arabais, kad šie parduotų naftą už dolerius).

Šios istorijos moralas paprastas. Amerika šiandien yra sunkioje ekonominėje padėtyje. Jai reikia kaip nors iš tos situacijos išsisukti ir jai tikriausiai mažai rūpi, kad nuo jos galimo sprendimo nukentės visas pasaulis (jai blogiau nebus). Todėl telieka tik paspėlioti, ką gi JAV sugalvos šį kartą.

Amero pradžia

2005 m. labai įtakinga Vakaruose analitinė institucija – Užsienio reikalų taryba – išleido studiją „Šiaurės Amerikos bendruomenės kūrimas“ (galima rasti adresu: <http://www.cfr.org/publication/8102/building_a_north_american_community.html>). Šioje studijoje faktiškai propaguojamas vieningos JAV, Kanados ir Meksikos politinės ekonominės erdvės (panašiai kaip ES) sukūrimas. Vieno iš tyrimo autorių Roberto A. Pastoro (Šiaurės Amerikos studijų centro prie Amerikos universiteto direktorius) nuomone, toks darinys privalo turėti ir savo valiutą. Jis pirmasis įvedė į apyvartą ir galimą tokios valiutos pavadinimą – amero.

Šia tema detaliau susidomėjo garsus Amerikos žurnalistas – sensacijų ieškotojas – Haroldas Turneris (slapyvardis Halas Turneris). Jo manymu, „JAV vyriausybė sąmoningai ir kryptingai švaisto pinigus, kad šalis bankrutuotų. Sumanymas toks: iš pradžių valdžia demonstruoja žmonėms realios ekonominės katastrofos perspektyvą. Po to, kai milijonai amerikiečių pradės panikuoti, jiems bus pasiūlytas vienintelis įmanomas sprendimas, galintis padėti neprarasti visko,  – trijų šalių susiliejimas į vieną“.

Suprantama, kad naujo valstybinio darinio sukūrimas ir naujos jo valiutos įvedimas gali būti susijęs su finansinių įsipareigojimų peržiūra (korekcija), dėl to Amerika galėtų pagerinti savo ekonominę padėtį, panašiai kaip tai buvo Bretton Woods sistemos žlugimo metais (pavyzdžiui, kas bus su doleriais, kurie sudaro daugybės šalių valiutos atsargas?). Taip pat suprantama, kad pasaulio ekonomikoje tokiu atveju gali įvykti svarbių pokyčių, kurie neabejotinai atsilieptų jos stabilumui. Pavyzdžiui, jei nebebus vieningos naftos valiutos, arabai ims pardavinėti naftą už eurus, o Rusija už rublius. Labai stipriai gali nukentėti Kinija, kurios eksporto ekonomika yra glaudžiai susijusi su Amerikos rinka (o JAV nuo to tik geriau). Taip pat nežinia, kas bus su pasaulio valstybių investicijomis į JAV vertybinius popierius. Trumpai tariant, pasaka – melas, bet joje yra užuomina – amero mitas, galintis tapti tikrove (ne veltui po šią temą knaisiojęsis H. Turneris savo kelyje susidūrė su daugybe problemų ir kliūčių).

Siūloma pažiūrėti:

Константин Василькевич, «АМЕРО — проект банкротства», <http://news2000.org.ua/print?a=%2Fc%2F38838>

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 21)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras