Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijos žiniasklaida trukdo rusakalbių integracijai Baltijos šalyse, teigia ekspertai

2008 02 04

Rusijos masinės informacijos priemonės trukdo rusakalbių integravimosi procesui Baltijos šalyse, tvirtina Latvijos ekspertai.

Tokią išvadą Latvijos ekspertai padarė nustatę, kad dauguma rusakalbių Latvijos gyventojų teikia pirmenybę Rusijos TV kanalams, pranešė Estijos visuomeninės TV laida „Aktualioji kamera“.

„Aktualiosios kameros“ teigimu latvių išvadas patvirtina ir Estijoje atlikti tyrimai. Latvijos ekspertai užvakar į Taliną atvežė tyrimo, kuris buvo skirtas užsienio masinės informacijos priemonių įtakai rusakalbiams gyventojams, medžiagą. Iš esmės joje pabrėžiami du svarbiausi dalykai – teigiamas Europos ir itin neigiamas Rusijos žiniasklaidos poveikis. Tačiau būtent Rusijos masinės informacijos priemonės tarp Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių yra populiariausios, pastebi „Aktualioji kamera“.

„Populiariausi Latvijoje – Rusijos TV kanalai, tačiau, deja, mes matome, kad jie nėra laisvi. Jeigu būtų laisvi, būtų visai kas kita. Deja, jie tiesiogiai ar netiesiogiai yra kontroliuojami Kremliaus“, - „Aktualiajai kamerai“ sakė Rytų Europos politinių tyrimų centro direktorius Andis Kudoras.

Daugelis Estijoje atliktų tokio paties pobūdžio tyrimų atskleidė, kad rusakalbiai Estijos gyventojai gyvena visiškai kitoje informacinėje erdvėje ir neretai tampa Rusijos propagandos aukomis. Pavyzdžiui, naujausias Estijos visuomeninės televizijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Estijos rusai labiausiai pasitikėjimo verta naujienų laida laiko Pirmojo Baltijos kanalo programą „Vremia“.

„Ir mūsų, ir latvių tyrimai rodo, kad kritinėje situacijoje, kai kas nors svarbaus vyksta mūsų šalyje, žiūrovai pirmenybę teikia vietiniams kanalams. Ir šį šansą reikia išnaudoti, kad padidintume susidomėjimą vietinėmis televizijomis“, - sakė Europos Parlamento narė Katrina Saks.

„Aš manau, kad iš dalies tai yra susiję su TV kanalų kokybe. Todėl, kad, pavyzdžiui, kokybės požiūriu latviški kanalai nepajėgūs konkuruoti su rusiškais, nes šie rodo ir pramogines laidas, ir naujus filmus, tai traukia žmones“, - sakė A. Kudoras.

Pasak ekspertų, padėti pakeisti susidariusią situaciją galėtų vietinių kanalų, transliuojančių rusų kalba, kūrimas. Tačiau ar jie bus pajėgūs konkuruoti su dabar populiariais Rusijos TV kanalais, ir ar apskritai galėtų būti įsteigti, ekspertai vis dėlto abejoja, teigia „Aktualioji kamera“.

http://www.balsas.lt/


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras