Dmitrijus Medvedevas, dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiamas kandidatas į šalies vadovus, pradėjo rinkimų kampaniją. Jis dalyvavo Stalingrado mūšio metinių minėjime. Tai buvo oficiali kampanijos pradžia.

Kiti kandidatai į prezidentus yra Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, nacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir mažai žinomas Andrejus Bogdanovas.

D. Medvedevas yra ryškus kovo 2 dieną įvyksiančių prezidento rinkimų lyderis. Jis šeštadienį buvo parodytas per valstybinę televiziją, kai pagerbė žuvusius Stalingrado mūšyje padėdamas vainiką prie amžinosios ugnies.

Šešis mėnesius trukęs Antrojo pasaulinio karo mūšis vyko prieš 65-erius metus. Tai buvo persilaužimas Sovietų Sąjungos kovoje prieš nacistinę Vokietiją.

Remiantis turimomis žiniomis, tūkstančiai veteranų atvyko į ceremoniją pietų Rusijos mieste Volgograde (nuo 1925 m. iki 1961 m. – Stalingradas), esančiame 900 km į pietryčius nuo Maskvos.

Kaip praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, D. Medvedevas pabrėžė, kad Stalingrado gynėjų žygdarbiai turėtų būti aukso raidėmis įrašyti į šalies istoriją: „Mes privalome padaryti viską, kad jie būtų prisimenami, o šis monumentas išsaugotas.“

Prezidento V. Putino savo įpėdiniu įvardintas D. Medvedevas apklausose gerokai lenkia kitus tris kandidatus.

Artimiausias jo varžovas G. Ziuganovas nesugeba mesti rimtesnio iššūkio valdantiesiems jau nuo 1990 metų vidurio. Taip pat mažai tikėtina, kad prityręs nacionalistas V. Žirinovskis laimės daugiau nei dešimtadalį balsų.

Pasak analitikų, jei, kaip tikimasi, D. Medvedevas laimės, V. Putinas gali tapti ministru pirmininku, ir tuomet šalies valdymas priklausys nuo politinių galių pusiausvyros bei nuo to, kiek galių išlaikys V. Putinas.

Pagal 2008 m. vasario 2 d. ,,BBC World“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.