Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko paragino Europos Sąjungą ir Ukrainą prisidėti prie naujo projekto tiesti dujotiekį iš Turkmėnijos per Kaspijos jūrą, Pietų Kaukazą ir Juodąją jūrą į Ukrainą ir ES. Projektą, pavadintą „White Stream“, J. Tymošenko pristatė per susitikimą su ES pareigūnais Briuselyje sausio 28–29 dienomis.

„White Stream“ dujotiekio pavadinimas toks pat kaip Londone sukurtos „GUES White Stream“ kompanijos. Pagal „GUES (Gruzija–Ukraina–Europos Sąjunga) White Stream“ projektą Azerbaidžano dujos vamzdynais per Gruziją ir Juodąją jūrą turėtų pasiekti Krymą, o paskui – Vidurio Europą dviem keliais: arba per Ukrainos, arba per Rumunijos teritoriją. Antruoju „White Stream“ projekto etapu Turkmėnijos dujos turėtų būti tiekiamos per Azerbaidžaną ir Gruziją į Europą per Juodąją jūrą.

Taigi abi koncepcijos susijusios, tačiau neatrodo, kad jos būtų tarpusavyje koordinuojamos. Dėl koordinavimo stokos projektas gali būti nerealizuotas. Be to, toks pavojus kyla ir nesant transportavimo planuotojų veiksmų koordinavimo su dujų gamintojais, t. y. Azerbaidžanu ir Turkmėnija.

Keletas Europos inžinierių, dalyvavusių tiesiant pasaulyje giliausią vamzdyną „Blue Stream“, teigė, kad sutiktų dalyvauti „GUES White Stream“ projekte. Turinčių techninės patirties specialistų dalyvavimas būtų naudingas.

Kaip ir Gruzijos, Ukrainos dalyvavimas šiame projekte yra būtinas. J. Tymošenko susitikime su aukščiausiais ES pareigūnais išdėstė Ukrainos „White Stream“ projekto viziją. Pabrėždama didėjančią ES energetinę priklausomybę nuo Rusijos, Ukrainos premjerė kvietė ES tiesiogiai įsitraukti į dujų ir naftos vamzdynų per Kaspijos ir Juodosios jūras į Europą tiesimą.

J. Tymošenko pažymėjo, kad ši koncepcija yra susijusi su Ukrainos siekiu importuoti naftą ir dujas tiesiogiai iš Kazachstano ir Turkmėnijos ir būti tranzitine valstybe, per kurią šie ištekliai būtų tiekiami į Europą. Dujotiekis per Juodąją jūrą būtų svarbiausias Ukrainos įrankis, įgalinantis šalį nutraukti priklausomybę nuo „Gazprom“. Be to, Ukrainos premjerė pabrėžė būtinybę į šiuos projektus investuoti dabar, o ne laukti „dar 20 metų“.

J. Tymošenko Ukrainos „White Stream“ koncepciją pateikė kaip alternatyvą „Nabucco“ projektui, inspiruotam Rusijos. Vis dėlto ir „Nabucco“, ir abi susisiejančios „White Stream“ versijos yra svarbūs projektai, paskatinsiantys Vakarų investavimą į Vidurinę Aziją ir pagreitinsiantys gavybą Azerbaidžane. Jei ne šie transportavimo projektai, Kaspijos jūros baseino dujų gavybos augimas sulėtėtų.

Pagal 2008 m. vasario 1 d. „Jamestown Foundation“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.