Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Musulmonų ir krikščionių akistata Pakistane

2008 02 11

Pakistane, daugiausia musulmonų gyvenamoje šalyje, kitų religijų atstovams dažnai suteikiamas antrarūšių statusas, jie gauna mažesnius atlyginimus, prastesnes išsilavinimo galimybes ir būstus.

Vaizdas maždaug toks: sekamas vaikų pulko, Juliusas Salikas eina purvinu keliu į vieną iš vargingų ir apgriuvusių krikščionių lūšnų. Atsidusdamas jis mostu parodo eilę švarių apartamentų vos už kelių šimtų jardų.

„Ten gyvena musulmonai, – sako 60 metų socialinis darbuotojas, buvęs federalinis ministras. – Geri, erdvūs namai, didelės mašinos.“

Jis taip pat priduria, kad Pakistanas yra priešingybių šalis. Musulmonai čia kontroliuoja įstatymų leidybą, ekonomiką, o religinės mažumos dažnai tampa antrarūšėmis.

J. Salikas daug metų vadovauja viešiems protestams, ginantiems žmogaus teises, ir teigia, kad yra būtina atkreipti šiomis problemomis nesirūpinančios vyriausybės dėmesį.

Jis išbandė įvairius protesto būdus, kad pagerintų induistų, budistų, sikų ir ypač krikščionių gyvenimą. 1996 metais tuometinė premjerė Benazir Bhutto pristatė J. Saliką Nobelio taikos premijai. Tačiau dabar B. Bhutto nužudyta. J. Salikas teigia, kad šiuo metu krikščionys patiria dar daugiau sunkumų negu anksčiau.

„Aš noriu pasakyti valdžiai, kad krikščionys jos nebijo, – sakė jis. – Mes linkę kovoti.“

6 tūkstančiams čia gyvenančių krikščionių religinė lygybė Pakistane yra sunkiai įsivaizduojama svajonė. Įbauginti kylančio islamistų ekstremizmo, daugelis bijo nešioti savo tikėjimo simbolius. Bijoma patekti į teismus už islamo šmeižimą.

Jungtinių Valstijų Tarptautinė religinės laisvės komisija siekia, kad Valstybės departamentas įvardytų Pakistaną kaip „ypatingą nerimą keliančią šalį“.

„Tai yra vienas iš rimčiausias religinės tolerancijos problemas keliančių karštųjų taškų visame pasaulyje, – sakė Felice Gaer, Jacobo Blausteino žmogaus teisių instituto direktorė. – Diskriminuojanti įstatymų leidyba paskatino religinės netolerancijos atmosferą ir pažemino mažumoms priklausančių žmonių statusą prieš įstatymus.“

Pakistano prezidento Pervezo Musharrafo vyriausybės ir „Muttahida Majlis-e-Amal“, šešių islamo politinių partijų koalicijos, aljansas suteikia didžiulę įtaką islamistinėms grupėms ir rimtai kompromituoja minties bei sąžinės laisvę ir tikėjimą Pakistanu, – sakė ji.

Tapęs Jungtinių Valstijų sąjungininku kovoje su terorizmu 2001 metais, P. Musharrafas viešai paragino pakistaniečius saugotis radikalaus islamo.

Tačiau pakistaniečių vaikai ir toliau yra mokomi tokių stereotipų, kad žydai yra šykštūs lupikautojai, o krikščionys – kerštingi užkariautojai. Tokias tiesas pateikia vadovėliai.

P. Musharrafo atstovas spaudai Rashidas Qureshis teigia, kad Pakistanas žengia religinės lygybės link. „Mes suteikiame teises tiems žmonėms vaidinti svarbesnį vaidmenį šalyje, – sakė jis. – Šiandien mes turime generolų, kurie yra krikščionys. Tai nėra tik musulmonų tauta ar tik musulmonų armija.“

Tačiau vis dėlto mažumų religijos susiduria su didžiuliais pavojais. Jų atstovai raginami atsiversti į islamą, jiems grasinama, pasitaiko nemažai išpuolių prieš juos.

J. Salikas sako, kad musulmonai pasitelkia įstatymus siekdami atimti iš krikščionių namus ir taip atsikratyti nepageidaujamų mažumų atstovų kaimynystės. Valdžios pareigūnai tokius kaltinimus neigia.

„Tariamai šventvagiškos kalbos yra naudojamos kaip ginklas, – sako F. Gaer. – Kartą apkaltintas tu gali išbūti kalėjime metų metus laukdamas, kol tavo byla bus pradėta nagrinėti.“

Apibendrinti galima J. Saliko žodžiais: „Pakistanas – emocionali šalis. Tiek musulmonai, tiek krikščionys siekia ginti savo teises, ir ta kova įgyja vis emocingesnį atspalvį.“

Pagal 2008 m. vasario 5 d. „Los Angeles Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras