Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad pasaulis įsitraukė į naujas ginklavimosi varžybas, o NATO nesugeba prisitaikyti prie Rusijos interesų.

Kalboje per nacionalinę televiziją jis pasmerkė NATO ekspansiją bei Jungtinių Valstijų planus įtraukti Lenkiją ir Čekiją į priešraketinės gynybos skydą.

„Jau yra aišku, kad pasaulyje plėtojasi naujas ginklavimosi varžybų etapas,  – sakė V. Putinas. –

Tai ne mūsų kaltė, nes mes jo nepradėjome, – pridūrė jis.

Kalboje Federacijos Tarybai – Rusijos politikams, pareigūnams ir generolams – jis sakė, kad kitos šalys naujiems ginklams išleidžia kur kas daugiau negu Rusija.

Bet Rusija visada atsakys į naujų ginklavimosi varžybų iššūkius, tobulins aukštųjų technologijų ginkluotę, tvirtino V. Putinas.

Nurodydamas į NATO veiksmus Centrinėje ir Rytų Europoje, Putinas sakė, kad ,,egzistuoja daug diskusijų, bet mes vis dar nematome realių žingsnių kompromiso link“.

„Dėl to mes esame priversti atsakyti tuo pačiu, imtis atitinkamų sprendimų. Rusija turi, ir visada turės, kaip atsakyti į šiuos naujus iššūkius“.

Gruodžio mėnesį Rusija paskelbė planuojanti karinio jūrų laivyno pratybas Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne.

Panašūs veiksmai buvo sustabdyti po Sovietų Sąjungos žlugimo ir atgaivinti praėjusį rugpjūtį kaip dalis atkaklios prezidento V. Putino užsienio politikos.

Padidėjusios naftos kainos leido Rusijai daugiau investuoti į karines pajėgas, bet jos karinė galia tebėra silpnesnė nei sovietų laikais.

BBC korespondentas Nickas Childsas sako, kad V. Putino kalba prisidės prie  Vakarų šalyse kylančio nerimo dėl naujų Rusijos įnorių. Buvo laikas, kai Maskva atrodė susilpnėjusi, jai trūko pinigų, nestigo vidaus problemų, o užsienio politikoje ji buvo gana pasyvi.

Dabar V. Putinas tarsi siunčia žinią, kad Rusija grįžo į tarptautinę areną.

Pagal 2008 m. vasario 8 d. „BBC Europe“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.