Žurnalistės Julijos Latyninos straipsnyje internetiniame leidinyje „Ežednevnyj žurnal“ rašoma, kad Rusijos vyriausybė neturėtų reikšti pretenzijų Ukrainai dėl neapmokėtų skolų už gamtines dujas.

Pirmasis Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas Miunchene pareiškė, kad Ukraina skolinga Rusijai už dujas 1,5 mlrd. dolerių.

Tačiau Rusija Ukrainai dujų netiekia!

Dujas Ukrainai tiekia Šveicarijoje registruota kompanija „RosUkrEnergo“. Jeigu Ukraina nemoka už dujas, ji nemoka kompanijai „RosUkrEnergo“, ir ši kompanija, o ne pirmasis vicepremjeras privalo teikti pretenzijas Ukrainai. S. Ivanovo kalba ir A. Milerio telegrama, pasiųsta Ukrainos prezidentui V. Juščenkai, yra pripažinimas, jog kompanijos „RosUkrEnergo“ iš viso nėra. Kad tai tik mechanizmas, skirtas aptarnauti privačių asmenų interesus. Neaišku, kas yra tie asmenys, bet jų derybininkas – A. Mileris.

Kaip buvo paaiškinta, problema yra ta, kad „RosUkrEnergo“ su Ukraina pasirašė sutartį tiekti į šią šalį Centrinės Azijos dujas po 179,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų, tačiau iš ten tiekimas nutrūko ir „RosUkrEnergo“ buvo priversta pirkti brangesnes dujas iš Rusijos(po 314,7 dolerio už tūkstantį kubinių metrų).  Už tas dujas Ukraina ir nemoka.

Paaiškinimas nevisai suprantamas. Jeigu Ukraina turi sutartį, pagal kurią ji perka dujas iš „RosUkrEnergo“ po 179,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų, tai kodėl trečiasis asmuo – suvereni valstybė – imasi ginti Šveicarijos kompanijos komercinius interesus, t. y. kompanijos, kuriai, siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus, teko pirkti brangesnes dujas, ir kodėl komercinis šios Šveicarijos kompanijos apsirikimas skaitomas Ukrainos skola Rusijai?

Vėlgi vienintelis suprantamas paaiškinimas, kad jokios „RosUkrEnergo“ nėra. Tai fikcija. Instrumentas.

Rusija ne pirmą kartą aukščiausiu lygiu gina abejotino dujų tarpininko interesus.

Pagal 2008 m. vasario 11 d. „Ežednevnyj žurnal“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.