Pasak daugelio diplomatų ir ekspertų, šiuo metu JAV ir Rusijos santykiai blogiausi po šaltojo karo pabaigos. George'o Busho administracijos atstovai savo viešuose pasisakymuose stengiasi neakcentuoti tarpvalstybinės įtampos didėjimo, bet galima pastebėti, kad sustiprėjusi Rusija su JAV vis dažniau drįsta elgtis kaip su prieše, o ne sąjungininke.

Prieš kelerius metus Rusija siekė integruotis į Vakarus, o dabar peršasi mintis, kad ji užsimanė tapti autonominiu jėgos centru, savotiška atsvara JAV tarptautiniam autoritetui, laikydama jį perdėtu. Neigiamai atsiliepdama apie nepopuliarią G. Busho administraciją, Rusijos valdžia taip tikisi sustiprinti savo pozicijas.

„Pasklidusios kalbos apie naują šaltąjį karą – tikri paistalai“, – tikino Condoleezza Rice per spalio pabaigoje šveicarų Davose įvykusį pasaulinį ekonomikos forumą. „Neturime tikslo konfrontuoti su Rusija, – porino Valstybės sekretorės pavaduotojas Europos klausimais Danielis Friedas. – Nesame rusų priešai, nesiekiame jų susilpninti.“

Nepaisydama JAV prieštaravimo, Rusija gruodį pradėjo tiekti branduolinį kurą Bušere įrengtam Irano reaktoriui. Be to, Rusijai ir Kinijai pasisekė atidėti Vašingtono pasiūlytų JT sankcijų Irakui taikymą, taip pat jas sušvelninti. Naujausieji JAV ir Rusijos nesutarimai dėl Irano – tai tik vienas akivaizdžių požymių, iš kurių galima spręsti apie dviejų šalių susikomplikavusius santykius.

Prognozuojama, kad JAV palaikius Kosovo nepriklausomybę, Rusija paremtų pasiskelbusią nepriklausoma Abchaziją siekdama suduoti smūgį JAV sąjungininkei Gruzijai. Toks Maskvos žingsnis sukeltų konfrontaciją tarp Gruzijos ir Abchazijos, kurioje dislokuoti Rusijos taikdariai.

Rusijos vyriausybė pagrasino imtis priemonių prieš Lenkiją ir Čekiją, jeigu jos dalyvausiančios statant JAV priešraketinį skydą Rytų Europoje. Po tokių grasinimų Lenkijos vyriausybė suskato peržiūrėti savo nuomonę dėl PRGS projekto.

Pagal 2008 m. sausio 31 d. „InoPressa“ parengė Geopolitinių studijų centras

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.