Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija grįžta į supervalstybių gretas? Svajonėse! (39)

Valentinas Mitė
2008 02 18

Prieš keletą dienų Rusijos bombonešiai „Tupolev 95“ porą kartų vos pusės kilometro aukštyje  praskrido virš JAV lėktuvnešio „Nimitz“. Incidentas įvyko vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tai jau savaime rodo Rusijos pretenzijas elgtis, kaip elgėsi Sovietų Sąjunga, ir nenusileisti JAV, kaip buvo šaltojo karo metais.

JAV lėktuvnešiui grasinę bombonešiai priklausė keturių bombonešių grupei, kurių vienas prieš tai  pažeidė Japonijos teritorinius vandenis. Rusai oficialiai paneigė bet kokius incidentus, kaip darydavo  sovietiniais laikais, kai tokie incidentai buvo įprastas reiškinys. Vėliau prezidentas Vladimiras Putinas  pareiškė  čia nieko ypatingo nematąs. Jo tvirtinimu, ne Rusijos bombonešių skrydžiai, o Vakarų sukeltas triukšmas kelia didesnę grėsmę stabilumui ir taikai. Be abejo, kaipgi kitaip. 

Tačiau incidentas įvyko didėjant įtampai tarp Rusijos ir JAV. Kremlius dėl to kaltina JAV planus statyti priešraketinės gynybos radarų sistemas Čekijoje ir Lenkijoje. Tai neįtikina. JAV  savo priešraketinės gynybos sistemas tikrai kuria kovai su Iranu, bet ne su Rusija. Rusija tokios karinės grėsmės Vakarams kaip Iranas nekelia. Ji yra per silpna. Jau vien todėl dabartinė krizė nė iš tolo neprimena tos, kuri buvo kilusi N. Chruščiovui nugabenus raketas į Kubą.  

Tačiau Rusija elgiasi taip, lyg  jos, kaip supervalstybės, interesai būtų pažeisti.

Paskutinėje spaudos konferencijoje, vykusioje praėjusią  savaitę (vasario 14 d.) V. Putinas dar kartą pagrasino Čekijai, Lenkijai ir net Ukrainai, kad Rusijos raketos bus nukreiptos prieš šias valstybes. Kaip teigia kai kurie čekų politikai, šiuo metu Čekijoje turėtų nebelikti jokių abejonių, kad stojimas į NATO buvo protingas ir būtinas žingsnis. Juo labiau šis tvirtinimas tinka Lietuvai, nes jai dabartinė Rusijos politika būtų dar pavojingesnė nei Čekijai.

Tačiau faktas lieka faktu: subyrėjus Sovietų Sąjungai  Rusijos ir JAV santykiai niekada nebuvo tokie blogi kaip dabar. Dėl to V. Putinas kaltina Vakarus. Deja, politinė ir geopolitinė logika yra tokia, kad šiuo metu Amerikai karas Irake, stiprėjantis islamo fundamentalizmas ir Irano branduolinės programos kur kas svarbiau nei Rusija.  

Beje, Rusija pareiškė, kad jai amerikietiška priešraketinė sistema nėra baisi, nes esą Maskva jau turinti savo, dar geresnę. Tai, be abejo, blefas. Žinant, jog visas Rusijos ūkio augimas yra grindžiamas vien pinigais, gaunamais už naftą ir dujas,  Rusijos generolų pagyromis sunku patikėti.

Sunku suprasti, kaip Rusija sugebėjo sukurti tokią kariuomenę, kaip kad giriasi turinti. Prisiminkime: yrant Sovietų Sąjungai, sovietinė kariuomenė subyrėjo į šipulius. Labai didelė dalis ginkluotės, Rusijai traukiantis iš Rytų Europos, buvo išvogta ir parduota, kita beviltiškai paseno. Stebuklų nebūna, stebuklais tik tikima. Kai kurie Vakarų ir Rusijos analitikai, sakykim, Aleksandras Golcas, teigia, kad Rusijos kariuomenės jėga yra ne daugiau kaip propagandinė kampanija.

Taigi, kokią galią Rusija demonstruoja savo bombonešių skrydžiais – tikrą ar tik tariamą? Deja, ir vieną, ir kitą. Kai pasigirsta Kremliaus grasinimai, o Vakarai pradeda jais tikėti, galia tampa tikra, nes ja tikima, o baimės akys didelės. Vakarai pirmą kartą susiduria su valstybe, kuriai vadovauja kadrinis KGB karinininkas. KGB karininkai buvo ne tik žvalgybos, politinių priešininkų žudymo, bet ir dezinformacijos meistrai. V. Putinas su Kremlių valdančia buvusių KGB kadrinių karininkų grupe yra tokio žaidimo didmeistriai.

Prisiminkime, kad šaltojo karo metais KBG pavyko daug nuveikti sukuriant vadinamąjį „taikos judėjimą“ Vakarų Europoje. Tada vyko masinės demonstracijos prieš agresyvią NATO politiką, prieš Amerikos siekius dislokuoti Vakarų Europoje raketas „Pershing“ ir t. t. „Taikos judėjimas“ turi dvi ypatybes: jo dalyviai niekada neprotestavo prieš sovietines raketas, o be to,  dokumentais ir liudijimais pagrįsta, kad šį judėjimą finansavo KGB. Tokios mintys kyla stebint ir dabartines protesto demonstracijas prieš „Amerikos bazes“, kurios kai kada vyksta Čekijoje. Štai šioje, dezinformacijos sferoje Rusija išliko panašia supervalstybe kaip buvusi Sovietų Sąjunga. Dezinformacijos karą Vakarai pralaimi.

Tačiau dar kartą grįžkime į praėjusią savaitę vykusią V. Putino spaudos konferenciją, kuri truko keturias su puse valandos. Net plika akimi buvo matyti, kad konferencijoje kalba KGB pulkininkas. Praktiškai beveik viskas, kas buvo pasakyta apie Rusijos ūkio augimą, karinės galios stiprėjimą ir santykius su „agresyviais“ Vakarais, buvo arba pusiau melas, arba melas. Konferencija labiau priminė generalinio SSKP sekretoriaus susitikimą su darbo liaudimi arba „tėvelio caro“ pokalbį su savo valdiniais, o ne XXI amžiaus demokratinės valstybės vadovo atsakymus į sunkius žurnalistų klausimus. Rusų žurnalistai keblesnių klausimų ir neuždavė, pasinaudodami konferencija labiau kaip proga keliaklupsčiavimui ir „Rusijos gelbėtojo“ V. Putino pagyroms.

Nežinau, ar visiems, bet man tam tikra prasme V. Putino buvo gaila. Atrodė, kad antroje konferencijos dalyje už stalo sėdi nebe žmogus, o stiklinėmis akimis žvelgiantis zombis, žeriantis pataikaujančiai žurnalistų miniai nieko nereiškiančias nuvalkiotas frazes ir pigius gatvės lygio juokelius. Tai buvo lyg dabartinės padėties Rusijoje simbolinė inscenizacija. Rusijos teatras visada buvo aukšto lygio.   

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 39)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras