Azerbaidžanas: turtingas energetinių išteklių ir daugybė skurstančių gyventojų
2008 02 19

Šiuo metu Azerbaidžanas išgyvena klestėjimo laikotarpį. Šalies biudžetą sudaro pajamos, gautos iš naftos ir dujų eksporto. Milijardas dolerių buvo paskirta gynybos išlaidoms. Nuo 1995 m. šalis patiria ekonominį augimą, o vien 2007 m. ekonomika išaugo 25 procentais.
Vis dėlto šalies vyriausybė nori dar daugiau. Baku siekia, kad ES pagreitintų Nabucco dujotiekio statybą. Dujotiekio projektas buvo kuriamas nesutariant ir nuogąstaujant dėl potencialių dujų tiekėjų. Azerbaidžano energetikos ir pramonės ministras nuramino užtikrindamas, kad Azerbaidžanas vienas gali pilnai aprūpinti Nabucco dujotiekį 2330 mlrd. kubinių metrų per metus.
ES delegacija, praėjusią savaitę lankiusis Baku, buvo sužavėta. Prieš keletą metų Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tvirtino, kad šalies dujų ištekliai greitai baigsis. Dabar ES užsienio ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner teigė, jog šalies prezidentas aiškina apie naujų telkinių atradimą ir žada nenutraukiamą tiekimą iki 2050 metų.
Azerbaidžanas taip pat stengiasi užmegzti ryšius su Turkmėnija, kuri galėtų prisidėti prie Nabucco projekto. ES pritaria dujotiekiui, eisiančiam per Kaspijos jūrą, bet išlieka skeptiška dėl Turkmėnijos dujų išteklių kiekio.
Azerbaidžano vyriausybė skatina ES pademonstruoti daugiau politinės valios derybose su Kaspijos jūros regiono valstybėmis. Jos yra pažeidžiamos Rusijos, siekiančios monopolizuoti energetinių išteklių tiekimą į Europą, įtakos. ES supranta Rusijos konkurenciją. Alanas Waddamsas, ES diplomatinės tarnybos Baku vadovas, teigia, jog Rusija veikia taip, kad užkirstų kelią alternatyviems Azerbaidžano energetinių išteklių tranzito keliams į Europą.
Nors energetinių išteklių gausu, Azerbaidžano vyriausybė ne per geriausia savo piliečiams. Energetiniame sektoriuje dirba tik 1 proc. šalies darbuotojų. Pasaulio banko skaičiavimais, kas trečias azerbaidžanietis gyvena skurde.
Azerbaidžano ekonominės plėtros ministras Heidaras Babajevas teigia, kad vyriausybė tvarkosi norvegišku stiliumi dalį naftos fondo skiria infrastruktūrai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Visuomenės aktyvistai ir opoziciniai žurnalistai kalba apie milžiniškus vyriausybės projektus, kurie paprastiems gyventojams nereikalingi arba nėra įgyvendinami iki galo. ES pareigūnai pažymėjo, kad Azerbaidžianui trūksta ilgalaikės plėtros strategijos.
Opozicijos aktyvistai teigia, jog dabartinės vyriausybės politika suka link islamo fundamentalizmo, bet ne link demokratijos. Be to, šalyje sumažėjo politinių laisvių reitingas: 1998 m. 55 proc. šalies žiniasklaidos buvo nepriklausoma, šiuo metu tokios žiniasklaidos teliko 5 procentai.
ES pareigūnai teigė, jog vizito metu Azerbaidžano vyriausybei kėlė ne tik su energetika susijusius klausimus. Jie sakė, kad artėjantys šalies prezidento rinkimai spalio mėnesį gali būti nei laisvi, nei sąžiningi. Vis dėlto kritikai bijo, jog energetinių išteklių neturinti Europa nesilaikys griežtos politikos dėl žmogaus teisių energetinius išteklius tiekiančių valstybių atžvilgiu.
Pagal 2008 m. vasario 13 d. Radio Free Europe/Radio Liberty informaciją parengė Kristina Puleikytė |