Šiuo metu Azerbaidžanas išgyvena klestėjimo laikotarpį. Šalies biudžetą  sudaro pajamos, gautos iš naftos ir dujų eksporto. Milijardas dolerių buvo paskirta gynybos išlaidoms. Nuo 1995 m. šalis patiria ekonominį augimą, o vien 2007 m. ekonomika išaugo 25 procentais.

Vis dėlto šalies vyriausybė nori dar daugiau. Baku siekia, kad ES pagreitintų „Nabucco“ dujotiekio statybą. Dujotiekio projektas buvo kuriamas nesutariant ir nuogąstaujant dėl potencialių dujų tiekėjų. Azerbaidžano energetikos ir pramonės ministras nuramino užtikrindamas, kad Azerbaidžanas vienas gali pilnai aprūpinti „Nabucco“ dujotiekį  – 23–30 mlrd. kubinių metrų per metus.

ES delegacija, praėjusią savaitę lankiusis Baku, buvo sužavėta. Prieš keletą metų Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tvirtino, kad šalies dujų ištekliai greitai baigsis. Dabar ES užsienio ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner teigė, jog šalies prezidentas aiškina apie naujų telkinių atradimą ir žada nenutraukiamą tiekimą „iki 2050 metų“.

Azerbaidžanas taip pat stengiasi „užmegzti ryšius“ su Turkmėnija, kuri galėtų prisidėti prie „Nabucco“ projekto. ES pritaria dujotiekiui, eisiančiam per Kaspijos jūrą, bet išlieka skeptiška dėl Turkmėnijos dujų išteklių kiekio.

Azerbaidžano vyriausybė skatina ES pademonstruoti daugiau „politinės valios“ derybose su Kaspijos jūros regiono valstybėmis. Jos yra pažeidžiamos Rusijos, siekiančios monopolizuoti energetinių išteklių tiekimą į Europą, įtakos. ES supranta Rusijos konkurenciją. Alanas Waddamsas, ES diplomatinės tarnybos Baku vadovas, teigia, jog Rusija veikia taip, kad užkirstų kelią alternatyviems Azerbaidžano energetinių išteklių tranzito keliams į Europą.

Nors  energetinių išteklių gausu, Azerbaidžano vyriausybė ne per geriausia savo piliečiams. Energetiniame sektoriuje dirba tik 1 proc. šalies darbuotojų. Pasaulio banko skaičiavimais, kas trečias azerbaidžanietis gyvena skurde.

Azerbaidžano ekonominės plėtros ministras Heidaras Babajevas teigia, kad vyriausybė tvarkosi „norvegišku stiliumi“ – dalį naftos fondo skiria infrastruktūrai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Visuomenės aktyvistai ir opoziciniai žurnalistai kalba apie milžiniškus vyriausybės projektus, kurie  paprastiems gyventojams nereikalingi arba nėra įgyvendinami iki galo. ES pareigūnai pažymėjo, kad Azerbaidžianui trūksta ilgalaikės plėtros strategijos.

Opozicijos aktyvistai teigia, jog dabartinės vyriausybės politika suka link islamo fundamentalizmo, bet ne link demokratijos. Be to, šalyje sumažėjo politinių laisvių reitingas: 1998 m. 55 proc. šalies žiniasklaidos buvo nepriklausoma, šiuo metu tokios žiniasklaidos teliko 5 procentai.

ES pareigūnai teigė, jog vizito metu Azerbaidžano vyriausybei kėlė ne tik su energetika susijusius klausimus. Jie sakė, kad artėjantys šalies prezidento rinkimai spalio mėnesį gali būti nei laisvi, nei sąžiningi. Vis dėlto kritikai bijo, jog energetinių išteklių neturinti Europa nesilaikys griežtos politikos dėl žmogaus teisių energetinius išteklius tiekiančių valstybių atžvilgiu.

Pagal 2008 m. vasario 13 d. „Radio Free Europe/Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.